Kukuliškės ir Karklės kiemų šnektos žodynėlis

There are no translations available.

KUKULIŠKIŲ IR KARKLĖS KIEMŲ ŠNEKTOS ŽODYNĖLIS

(parengė B. Aleknavičius)

Antvardis – pravardė

Beveik visi Karklės kiemo žvejai turėjo savo antvardį.

Apušė – drebulė

Dreba kaip apušės medis.

Atvarslai – vadžios

Jonis timptelėjo atvarslus ir arklys sustojo.

Auštrinis – šiaurės rytų vėjas

Na ir užpūtė auštrinis!

Bagotyrius - turtuolis

Jonis Cvikas dirbo Giruliuose pas bagotyrių Gerlachą.

Baltas sviestas – kastinio sviestas

Su bulvėmis pritinka baltas sviestas.

Bambažolės – jonažolės ir kitos vaistažolės, užpiltos degtine

Jeigu sušąli – išgeri bambažolių ir nesergi.

Beigelis – riestainis

Kai mama grįždavo iš Palangos, visad parnešdavo beigelių, o Klaipėdoje jų nekepė.

Bertainis – šalinė

Šieną sukrovėm į bertainį.

Bėsai – žmonės, gyvenantys už Priekulės

Bėsuose žuvis vertės neturi.

Bilderis - paveikslas, fotografija

Viktoras numalevojo Marinkės bilderį.

Bylinis dalgis – trumpakotis dalgis

Bliūzė – palaidinė

Profesorius Marinkei atvežė šilkinę bliūzę.

Bonė – traukinys

Kai giria dar buvo neužaugusi, tai nuo mūsų tvoros matydavosi iš Klaipėdos į Girulius atpūškuojanti bonė.

Bragas – pastogė šienui krauti

Nuo Mauro rago iki Brenciaus brago.

Brangvynis – degtinė

Visą naktį durniojo vyrai prisigėrę brangvynio.

Butas – gyvenamasis namas

Pagaliau ir mes pasistatėme naują butą.

Cyrulis – vieversys

„Tu esi su cyruliu parlėkusi“,- sakydavo Tydekienė savo dukrai, gimusiai kovo 22 dieną.

Cviklynė – barščiai

Pietums išvirė cviklynės.

Čėsnė – vaišės

Pasibaigus regatai, prasidėjo čėsnė.

Čiuoris – Kuršmarių žvejas

Pradėjus šalti, striktą tekdavo pirkti iš čiuorių.

Dalkotis – dalgiakotis

Martynas išėjo į krūmą ieškoti dalkočio.

Dimžiukas – kišenė

Kol žvejo kelnės šlapios, tai ir dimžiuke yr pinigų.

Dom – du

Važiavo susidėję su dom arkliam.

Drobiniai – marškiniai

Buvo taip karšta, kad vyrai į jūrą išplaukė tik su drobiniais.

Geistuolis – žmogus, norintis daug žinoti

Martynas Kalinskis buvo tikras geistuolis.

Geltonšarkiai – vokiečių SA kareiviai, taip vadinti dėl gelsvai rudos uniformos

1944 m. rudenį visus Kukuliškių kaimo žmones geltonšarkiai varė į Vokietiją.

Geraitis – ėriukas

Eik pažiūrėti, ką veikia geraitei.

Germėlė – morka

Vaikai darže prirovė germėlių.

Germėlynė – morkų sriuba

Šį kartą germėlynė labai skani.

Gropis – puodas

Vaikams privirė pilną gropį germėlynės.

Jakšis – kirvis

Martynas, išsigalandęs jakšį, išėjo į krūmą.

Juodšarkiai – vokiečių SS kareiviai, taip vadinti dėl juodos uniformos

Jūrinis – vakarinis vėjas

Ir papūtė jūrinis.

Kardės, kardelės, kardikės – vežimo kripės

Mūsų kardikės žaliai dažytos, paties tėvelio pasidarytos.

Kaska - skarutė

Į bažnyčią išėjo su balta kaska.

Kedelis – sijonas

Urtė pasisiuvo naują kedelį.

Kerna – sviesto muštuvas

Atnešk kerną ir supilk šmantą.

Kiaulikis – kankorėžis

Einam kiaulikių parinkti.

Kiemas – kaimas, gatvė

Vaikai tik pavalgė ir lekia į kiemus.

Kiocis – krepšys bulvėms

Prisikasiau ropių pilną kiocį.

Klėbinis dalgis – dalgis ilgu kotu ir dviem rankenomis

Sukritusiai žolei pjauti geresnis yr klėbinis dalgis.

Kleidė – suknelė

Mano kleidikė dailiai pasiūta.

Kliorinti ūdas – valyti nuo kabliukų seną masalą

Pats nuobodžiausias darbas – ūdų kliorinimas.

Kopūstynė – kopūstų sriuba

Kopūstynė verdama su mėsa.

Krasė – kėdė

Išlūžo krasės koja.

Kricoti – plaukti buriniu laivu prieš vėją

Ilgai užtrukom, kol parkricojom.

Krūmas – miškas, giria

Gražus buvo tas Krūmo ežeriukas.

Kruželė – puodelis

Išgėriau visą kruželę vandens.

Kukulis – kepalas

Keturis duonos kukulius iškepi, tai ir visam mėnesiui pakanka.

Kupeta – rugių guba

Nukirto rugius ir sustatė į kupetas.

Kurpė – ilgio matas, apytiksliai lygus anglų pėdai

Kurpiai – batai

„...Kad tie mano kurpiai...“ (prof. V. Falkenhanas)

Kūtė – tvartas

Nueik į kūtę ir pašerk kiaulikę.

Lencas – apytikriai vieno metro ūdų gino tarpas tarp ūdų kabliukų

Lencas po lenco ir visos ūdos jau vandenyje.

Lichnišmalis - ženklas jūroje su žibintu

Lovė – gelda duonai užmaišyti

Mačlyvas – naudingas, padedąs

Nuotrynų šaknys yr mačlyvos nuo širdies, nervų. Jas reik sudžiovinti, sutrinti ir gerti.

Meškinis – spiritas su medumi

Kaimynas pastatė butelį meškinio.

Meštakis – laumžirgis

Apsilesusios meštakiais vištos deda minkštus kiaušinius.

Moldas – lenta ūdoms krauti

Mulis – ženklas jūroje su vėlevėle

Nuobaigos – pabaigtuvės

Laukininkai jau švenčia nuobaigas.

Nuotryna – dilgėlė „Horstai, nupjauk nuotrynas, - pasakiau vakar sūnui, bet ar jis suprato, nežinau.
Nustragnoti – iškinkyti Tik nepamiršk nustragnoti arklio.
O
Ožinis – pietryčių vėjas
P
Pakliupkynė – nebalinta daržovių sriuba Visai dienai vaikams privirdavo pakliupkynės.
Pietinis – pietų vėjas Jeigu pietinis pereina į sakšinį, bus lietaus.
Pyva – alus Kai nėra brangvynio, gerai ir pyva.
Plakti – kulti rugius Pasiplakėm rugių ir susimalėm ant girnų.
Plankums – biržė Plankume sodindavome pušaites.
Plestekė – drugelis Jei skraido plestekiai, tai kopūstai bus kirminiuoti.
Priestubis – priemenė Daug ką laikome priestubyje.
Pūcė – pelėda Visi ėjome į Labrenciškes žiūrėti pūcės (prof. V. Falkenhanas).
R
Ratai – vežimas Susikrovėm, ką galėjom, į ratus ir išvažiavome.
Repečka, repežė – rupūžė Repečką sudeginus užpilą reikia gerti nuo vėžio.
Rona – žaizda
Ropė – bulvė Tai bent prisikasėme ropių!
Ropynė – bulvienė Ropynė – mano mėgstamiausia sriuba.
S
Sakšinis – pietvakarių vėjas Kai sakšinį pakeičia jūrinis, gintaro iškart padaugėja.
Saldus vanduo – gėlas vanduo Saldį vandenį pasiimdavome plaukdami į jūrą.
Skelstas – dvišakis kabliukų laikiklis
Skyvis – lėkštė Skyvis pasviro ir ropynė išsiliejo.
Skūnė – kluonas, daržinė
Skutena – žalios bulvės ar morkos nuoskutos
Slapta jūra – jūra, kurioje pučia nepastovios krypties vėjas
Slaptas vėjas – nepastovios krypties vėjas Užėjo slaptas vėjas ir apvertė laivą.
Smertuogė – putino uoga Nevalgyk smertuogių, nes mirsi.
Sominis – šiaurės vakarų vėjas
Spatas – kastuvas
Strangas – viržis (virvė einanti nuo pavalkų iki brankto)
Stranguoti – kinkyti
Stranžolė – kraujažolė Kai kosulys ir sunkumas ant plaučių, reikia gerti stranžoles.
Strikta – žuvies gabaliukai, masalas Striktos paruošimas – moterų darbas.
Š
Šaršis – prijuostė
Šilakai – čiobreliai Ar tau patinka šilakų arbata?
Šilojai – viržiai Šilojų medus skiriasi nuo liepų.
Šiupinio diena – Užgavėnės Ir atėjo Šiupinio diena.
Šlajis – rogės Su šlajims važiuoti – didis malonumas.
Šmanta – grietinė
Šolė – mokykla Martynas šolėje neturėjo ką veikti.
Šopagai – auliniai batai
Štėriuoti – vairuoti laivą, vežimą
T
Tekiniai – ratai
Ū
Ūdų ginas – pagrindinė virvė, ant kurios pritvirtinti ūdų kabliukai Ant jūros dugno atgulė ūdų ginas.
V
Valgums – prieplauka Kukuliškių valgums prie Kalotės upės.
Varškis – dešra Žvejai, pardavę žuvį, pirkdavo varškio.
Voga – skersinis pakinktų viržiams kabinti Reikia prailginti strangą, kad arkliai nedaužytų vogo.
Ž
Žagrikė – medinis kauptukas
Žekės – kojinės Kur mano žekės paliko?
Žeminis – rytų vėjas Kai atpučia žeminis, tai jau laikykis!
Žielė – pakinktų dalis, juosianti arklio krūtinę, pavalkai. Uždėk arkliui žielę.
Žiemelis – šiaurės vėjas
Žiokeris – įrankis jūroje pamestam tinklui ieškoti (nužievinta eglės viršūnė su šakutėmis ir metaliniais svareliais)
Žuvėdų žemė – Švedija Užšalus jūrai nors eik į Žuvėdų žemę.

Pasisveikinimai:

Dieve, duok labą rytą

Dieve, duok labą dieną

Dieve, duok labą vakarą