Pajūrio regioninis parkas Joomla! - the dynamic portal engine and content management system http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=category&id=36&Itemid=73&lang=en Thu, 28 Mar 2024 15:09:13 +0000 Joomla! 1.5 - Open Source Content Management en-gb Straipsniai apie ekologiją http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=77%3Astraipsniai-apie-ekologij&catid=36%3Agamta&Itemid=86&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=77%3Astraipsniai-apie-ekologij&catid=36%3Agamta&Itemid=86&lang=en There are no translations available.

Beribių jūrų ribos

Arba tuno konservai prieš koralinius rifus

www.apicentras.lt

Beribės jūros...

Per amžius žmonės gyveno manydami, kad jūra yra neišsemiamas žuvies šaltinis. O praeitais metais žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad jei dabartiniai mastai tęsis, iki 2050 m. komerciškai gaudomos žuvies nebeliks. Šiuolaikinę žvejybą net su intensyvia žemdirbyste sunku lyginti. Žvejai traukia jūros dugnu kelių dešimčių metrų pločio tralus, išmeta kilometrų ilgio tinklus, naudojasi lėktuvais ir echolokaciniais prietaisais tam, kad aptiktų žuvis bet kurioje vandenyno dalyje, net kilometro gylyje. Tačiau blogiausia tai, kad dabartiniai žvejybos metodai naikina ne tik žuvis, bet ir ištisas jūros ekosistemas bei visa, kas jose gyva.

Pietų kaina

Nors norėtųsi užmerkti akis ir nežinoti, kokia yra reali mūsų pietų kaina, tačiau faktai tiesiog stulbina. Štai keletas pavyzdžių.

Daug žuvų gaudoma tralavimo būdu, kai du laivai traukia didžiulį dugnu slenkantį tralą, o šis šluoja viską, kas papuola jo kelyje. Į vieną tokį tralą gali patekti ir žūti iki 50 delfinų ir šimtai kitų būtybių, be to, šis metodas visiškai suardo dugno ekosistemą, tai yra tuos pačius žuvų namus. Teigiama, kad visame neaprėpiamame vandenyne jau nebeliko tralavimo nepažeistos jūros šelfo zonos (iki 150–200 metrų gylio)... Kadangi šelfo zonoje žuvų vis mažėja, pradėtas ir giluminis tralavimas, kelių šimtų metrų ar kilometro gylyje. O giliuose vandenyse gyvūnai auga labai lėtai, giluminiai koraliniai rifai (atrasti tik neseniai) siekia tūkstantį metų. Tūkstantį metų augo, ir buvo nušluotas dėl keleto žuvų. Giluminis tralavimas – tai lyg plynas miško kirtimas tam, kad būtų surinkti grybai. Praeitais metais Jungtinėse Tautose buvo bandoma jį uždrausti, bet Islandija šį bandymą blokavo. Beje, Lietuva taip pat užsiima šiuo verslu.

Kadangi Europos vandenyse žuvies jau beveik neliko, ieškoma naujų vietų. 2006 m. ES išsipirko licenciją 200-ams tralerių Mauritanijos vandenyse. O vienas traleris per mėnesį gali sugauti tiek žuvies, kiek užtektų maitinti nemažą kaimą ištisus metus. Neribojami Europos ir Azijos žvejų laivai išsemia Afrikos pakrantes, ten padariniai jaučiami itin stipriai. Gal ir nerūpėtų tolimos šalys, bet atostogų metu panardyti tarp įvairiaspalvių žuvų yra dažno svajonė.

Krevečių gaudymas yra dar vienas absurdiškas pavyzdys. Kartu su krevetėmis į tinklus papuola daug kitokios gyvūnijos, 1 kg krevečių vidutiniškai tenka 8–9 kg per bortą išmestų mirštančių delfinų, vėžlių, žuvų, jūros ežių ir kitų gyvų būtybių. Vadinasi, per metus parduodamos 4,5 mln. t krevečių kainuoja 30 mln. t beprasmiškai iššvaistytos gyvybės.

Žuvininkystė

Akvakultūra, deja, nėra visuomet tinkamiausias sprendimas. Gerai, jei šitaip auginamos augalėdės žuvys. Deja, vienas iš populiariausių akvakultūros produktų yra lašišos ir krevetės, maitinamos žuvimi! O vienam kilogramui lašišų išauginti reikia iki dešimt kilogramų žuvies. Be to, Azijoje, kur krevečių akvakultūra klesti, jų fermoms diegti kertami mangroviniai miškai. Fermos savo ruožtu per kelerius metus taip užteršia aplinką, kad reikia kirsti naujus miškus ir kurti naujas fermas.

Didžioji politika

Daugelis tikisi, kad valstybinės institucijos priims reikalingus įstatymus. Deja... Jau keleri metai mokslininkai reikalauja sustabdyti Baltijos jūros menkės žvejybą. O kvotos beveik nesikeičia. Politikai bijo priimti nepopuliarius sprendimus ir sumažinti žvejybos apimtį. Po kelerių metų tai jau bus ne jų atsakomybė. Ar galime tikėtis, kad ekonomikos dėsniai sutvarkys šią situaciją? Juk jei žuvies nedaug belieka, verslas nebus pelningas. Iš tikrųjų taip ir yra. Didelė dalis žvejybos būtų nuostolinga... jei ji nebūtų palaikoma valstybės subsidijomis. Per metus pasaulyje žvejybos subsidijoms išleidžiama 25 mlrd. JAV dolerių. Taigi paskutinė žuvis bus sugauta mokesčių mokėtojų pinigais.

Sprendimai

Džiugu, kad vis daugiau organizacijų ir žmonių prisideda prie šių problemų spendimų. Tik tada, kai žmonės nustoja pirkti gamtą niokojančius produktus, verslas privalo keistis. Pirmieji ženklai jau matomi: pradedami steigti jūriniai rezervatai, bandoma gerinti žvejybos būdus, įsteigtas ekologinis jūrų produktų sertifikavimas (MSC – Marine Stewardship Council), teikiamas subalansuotą žvejybą vykdančioms organizacijoms.

Lietuviai galėtų rinktis ežerų žuvis, nors Atlanto silkės taip pat yra sąlyginai gausu. Geriausia – vengti plėšrūnių ir didelių žuvų, menkės, lašišos ir tuno. Be to, kad jos yra labai išgaudytos, būdamos aukščiau mitybos grandinėje jos sukaupia daug sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 15:04:22 +0000
Parko gyvūnija http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76%3Aparko-gyvnija&catid=36%3Agamta&Itemid=85&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=76%3Aparko-gyvnija&catid=36%3Agamta&Itemid=85&lang=en There are no translations available.

Ornitofaunos apžvalga

Atlikus ornitologinius tyrimus, Pajūrio regioninio parko teritorijoje buvo aptiktos 118 paukščių rūšių, iš jų 52 - perinčios. Daug daugiau paukščių rūšių pastebimos migracijos metu, o žiemos metu besiribojančioje su gamtotvarkos teritorija jūrinėje parko dalyje.

Teritorija yra šiaurės - pietų ir rytų - vakarų paukščių migracijos kelių susikirtimo taške, todėl rudeninių ir pavasarinių migracijų metu čia galima pamatyti didelę dalį Lietuvoje aptinkamų paukščių rūšių. Perėjimo metu ornitofaunos rūšinė sudėtis mažai kuo skiriasi nuo įprastinės foninės. Tačiau yra keletas saugotinų rūšių, į kurias būtina atkreipti dėmesį teritorijoje vykdant gamtotvarką. Teritorijoje pilkosiose kopose ir ant apsauginio kopagūbrio galima aptikti kitur Lietuvoje retą dirvoninį kalviuką (Anthus campestris). Čia peri apie 20 porų dirvoninių kalviukų. Tai į „Natura 2000“ II priedą įrašyta globaliai nykstanti paukščių rūšis, kurios išlikimui būtina gamtotvarka. Taip pat čia gan gausiai aptinkama „Natura 2000“ IV priedo rūšis ligutė. Teritorijoje periodiškai peri ir dvi į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos paukščių rūšys: pelėsakalis (Falco tinunculus), kukutis (Upupa epops).

Pavasarinių, o ypač rudeninių migracijų metu per teritoriją migruoja dideli būriai kikilių (Fringilla coelebs), visų Lietuvos rūšių zylių (Parus) pulkai, paukštvanagiai (Accipiter nisus). suopiai (Buteo), rečiau ereliai žuvininkai (Pandion haliaetus), sketsakaliai (Falco subbuteo), lingės (Circus aeroginosus).

Teritorijoje esančiame Plazės ežerėlyje migracijų metu poilsio apsistoja būriai įvairių rūšių paukščių: antys (didžioji antis, dryžgalvė ir rudgalvė kryklės, smailiauodegė antis, šaukštasnapė antis, pilkoji antis, cyplė, rudgalvė antis), dančiasnapiai (didysis, vidutinysis, mažasis) kragai (ausuotasis, juodakaklis), žąsys (pilkosios, želmeninės, baltakaktės), gulbės (mažosios (Cygnus columbianus), giesmininkės (Cygnus cygnus), nebylės (Cygnus oilor).

Plazės ežerėlis taip pat svarbus Pajūrio regioniniame parke perinčiai globaliai nykstančiai į „Natura 2000“ II priedą įrašytai rūšiai – jūriniam ereliui. Čia jūrinis erelis periodiškai maitinasi.

Pajūrio paplūdimiuose rugpjūčio mėnesį laksto juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina) būreliai, didžiosios kuolingos (Numenius arquata), griciukai (Limosa), jūrinės šarkos (Haematopus ostralegus) ir kitų rūšių tilvikai.

Virš jūros vandenų skraido upinės (Sterna hirundo), mažosios, plėšriosios žuvėdros, 5 rūšių kirai (Larus).

Žiemą jūroje ties nerija susirenka tūkstantiniai žiemojančių vandens paukščių būriai. Jūroje maitinasi ledinės antys (Clangula hyemalis), narai (Gavia stelata,) didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), kuoduotosios antys (Aythia ferina), ausuotieji kragai (Podiceps), sibirinės gagos (Polysticta stelleri), dažnai sklando jūriniai ereliai (Haliaetus albicilla).

Teritorijoje yra dar viena svarbi paukščiams teritorija – europinės svarbos paukščių žiemavietė jūroje. Čia žiemą 1 - 2 km nuo kranto susirenka tūkstančiai vandens paukščių. Tai juodosios, žilosios, ledinės antys; klykuolės, sibirinės gagos, didieji, vidutinieji, mažieji dančiasnapiai; juodakakliai, rudakakliai kragai. Ypač pažymėtina sibirinė gaga - globaliai nykstanti rūšis.

Regioniniame parke 2-3 km. atstumu nuo tvarkomos „Natura 2000“ teritorijos peri reti ir saugomi paukščiai jūriniai ereliai. Kasmet peri 2-3 poros. Aukštose pušyse įsikuria sketsakaliai (Falco subbuteo). Jie neretai matomi medžiojantys tvarkomoje teritorijoje. Pajūryje ant smėlio kiaušinius deda jūriniai kirlikai (Charadrius hiaticula), upiniai kirlikai.

Lentelė: Pajūrio regioniniame parke Plazės rezervate ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinyje aptinkamos ornitofaunos rūšinė sudėtis. Lentelėje pažymėtas numatytų gamtotvarkos darbų poveikis kiekvienai aptinkamai rūšiai.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje(p-peri, mg-migruoja, pn – peri netoliese, m – maitinasi, ž - žiemoja

1.

Dirvinis vieversys

Alauda arvensis

+

p

2.

Baltoji kielė

Motacilla alba

0

p

3.

Geltonoji kielė

Motacilla flava

+

p

4.

Kikilis

Fringilla coelebs

0

p

5.

Pilkoji pečialinda

Phylloscopus collybita

0

p

6.

Žalioji pečialinda

Phylloscopus sybiltarix

0

p

7.

Ankstyvoji pečialinda

Phylloscopus trochilus

0

p

8.

Liepsnelė

Erithaceus rubecula

0

p

9.

Juodgalvė devynbalsė

Sylvia atricapilla

0

p

10.

Pilkoji devynbalsė

Sylvia curruca

-

p

11.

Rudoji devynbalsė

Sylvia communis

-

p

12.

Juodasis strazdas

Turdus merula

0

p

13.

Strazdas giesmininkas,

Turdus philomelos

0

p

14.

Smilginis strazdas

Turdus pillaris

0

p

15.

Baltabruvis strazdas

Turdus iliacus

0

pn

16.

Didžioji zylė

Parus major

0

p

17.

Mėlynoji zylė

Parus coeruleus

0

p

18.

Paprastoji pilkoji zylė

Parus palustris

0

p

19.

Kuoduotoji zylė

Parus cristatus

0

p

20.

Mažoji krakšlė

Acrocephalus scirpaceus

n

p

21.

Ežerinė nendrinukė

Acrocephalus schoenobaenus

n

p

22.

Didžiosioji antis

Anas platyrhynchos

n

p

23.

Mažoji gulbė

Cygnus columbianus

0

mg

24.

Gulbė giesmininkė

Cygnus cygnus

0

mg

25.

Gulbė nebylė

Cygnus olor

0

p

26.

Nendrinė vištelė

Gallinula chloropus

n

p

27.

Sketsakalis

Falco subuteo

LRK

0

pn

28.

Jūrinis erelis

Heliaeetus albicila

LRK, N2000II,

0

Pn,m

29.

Dirvoninis kalviukas

Anthus campestris

LRK, N2000

+

p

30.

Miškinis kalviukas

Anthus trivialis

0

p

31.

Pievinis kalviukas

Anthus pratensis

+

p

32.

Kiauliukė

Saxicola rubetra

+

p

33.

Paprastoji medšarkė

Lanius collurio

-

p

34.

Plėšrioji medšarkė

Lanius excubitor

0

pn

35.

Pelėsakalis

Falco tinnunculus

LRK

+

pn

36.

Paukštvanagis

Acipiter nisus

37.

Vištvanagis

Acipiter gentilis

0

pn

38.

Naminė pelėda

Strix aluco

+

p

39.

Mažasis apuokas

Asio otus

n

pn

40.

Balinė pelėda

Asio flammeus

+

Ž,m

41.

Paprastasis suopis

Buteo buteo

+

p

42.

Nendrinė lingė

Circus aeroginosus

n

pn

43.

Pilkoji varna

Corvus corone

0

p

44.

Kranklys

Corvus corax

0

p

45.

Kuosa

Corvus monedula

0

p

46.

Slanka

Scolopax rusticola

0

p

47.

Varnėnas

Sturnus vulgaris

0

p

48.

Margasparnė musinukė

Ficedula Hypoleuca

0

p

49.

Pilkoji musinukė

Muscucapa striata

0

p

50.

Perkūno oželis

Gallinago gallinago

0

p

51.

Langinė kregždė

Delichon urbica

0

pn

52.

Šelmeninė kregždė

Hirundo rustica

0

pn

53.

Čiurlys

Apus apus

0

pn

54.

Alksninukas

Carduelis spinus

0

p

55.

žaliukė

Carduelis chloris

0

p

56.

Čivylis

Carduelis cannabina

0

p

57.

dagilis

Carduelis carduelis

0

p

58.

Karetaite

Troglodytes troglodytes

0

p

59.

Bukutis

Sita europea

0

p

60.

Liputis

Certhia familaris

0

p

61.

Baltasis gandras

Ciconia ciconia

N2000

0

p

62.

Juodasis gandras

Ciconia nigra

LRK, N2000

0

m

63.

Pilkoji gervė

Grus grus

LRK, N2000

0

P, m

64.

Pilkasis garnys

Ardea cinerea

0

m

65.

Krantinis tilvikas

Actitis hypoleucos

0

mg

66.

Laukys

Fulica atra

0

mg

67.

Griežlė

Crex crex

LRK, N2000

+

mg

68.

Rudgalvė kryklė

Anas crecca

0

Mg, p

69.

Dryžgalvė kryklė

Anas querquedula

0

mg

70.

Rudgalvė antis

Aythya ferina

0

mg

71.

Cyplė

Anas penelope

0

mg

72.

Smailiauodėgė antis

Anas acuta

0

mg

73.

Klykuolė

Bucephala clangula

0

mg

74.

Kuoduotoji antis

Aythya fuligula

0

mg

75.

Šaukštasnapė antis

Anas clypeata

0

mg

76.

Ledinė antis

Clangula hyemalis

0

mg

77.

Didysis dančiasnapis

Mergus merganser

0

mg

78.

Mažasis dančiasnapis

Mergus albelus

0

mg

79.

Vidutinysis dančiasnapis

Mergus serrator

0

mg

80.

Ausuotasis kragas

Podiceps cristatus

0

mg

81.

Juodakaklis kragas

Podiceps nigricolis

0

mg

82.

Juodkrūtis bėgikas

Calidris alpina

LRK,

0

mg

83.

Dirvinis sėjikas

Pluvialis apricaria

LRK

0

mg

84.

Islandinis bėgikas

Calidris canutus

0

mg

85.

Mažasis bėgikas

Calidris minuta

0

mg

86.

Jūrinis kirlikas

Charadrius hiaticula

0

p

87.

Upinis kirlikas

Charadrius dubius

0

p

88.

Sidabrinis kiras

Larus argentatus

0

mg

89.

Rudgalvis kiras

Larus ridibundus

0

mg

90.

Mažasis kiras

Larus minutus

0

mg

91.

Silkinis kiras

Larus fuscus

0

mg

92.

Paprastasis kiras

Larus canus

93.

Balnuotasis kiras

Larus marinus

0

mg

94.

Upinė žuvėdra

Sterna hirundo

0

mg

95.

Plėšrioji žuvėdra

Sterna caspia

0

mg

96.

Juodoji žuvėdra

Chlidonias niger

0

mg

97.

Mažoji žuvėdra

Sterna albifrons

0

P, mg

98.

Želmeninė žąsis

Anser fabalis

0

mg

99.

Baltakaktė žąsis

Anser albifrons

0

mg

100.

Pilkoji žąsis

Anser anser

0

mg

101.

Baltaskruostė berniklė

Branta leucopsis

0

mg

102.

Didysis baltasis garnys

Egretta alba

0

mg

103.

Naminis žvirblis

Paser domesticus

0

p

104.

Karklažvirblis

Paser montanus

0

p

105.

Šarka

Pica pica

0

p

106.

Didysis kormoranas

Phalacrocorax carbo

0

mg

107.

Erelis žuvininkas

Pandon heliaetus

LRK

0

mg

108.

Juodasis peslys

Milvus migrans

0

mg

109.

Sakalas keleivis

Falco peregrinus

0

mg

110.

Snieginė starta

Plectrophenax nivalis

0

mg

111.

Geltonoji starta

Emberiza citrinella

0

p

112.

Raudongalvė sniegena

Carpodacus erythrinus

-

p

113.

Juodgalvė sniegena

Pyrhulla pyrhulla

0

p

114.

Didžioji kuolinga

Numenius arquata

LRK

0

mg

115.

Kurapka

Coturnix coturnix

0

p

116.

Putpelė

Perdix perdix

LRK

0

mg

117.

Tulžys

Alcedo athis

LRK

0

mg

Gamtotvarkos darbų poveikis ornitofaunai

Gamtotvarkos plane numatyti darbai tiesiogiai pagerins dirvoninio kalviuko, ligutės, pievinio kalviuko, dirvinio vieversio, geltonosios kielės gyvenimo sąlygas. Netiesiogiai darys poveikį daugumai migruojančių paukščių, apsistojančių Plazės ežerėlyje nes, gamtotvarkos plane numatytus darbus atlikus, bus sudarytos sąlygos ežerėliui ilgiau išlikti atviram, neapaugusiam nendrėmis. Mat yra didelė tikimybė, kad ežerėlio pakrantei stipriai apaugus mišku, sumažės vėjo prapūtimas ir ežerėlis apžels nendrėmis. Taip pat gamtotvarkos plane numatyta veikla teigiamai turėtų paveikti pelėsakalio mitybinę bazę, nes užaugančios krūmais pievos tampa nebetinkamos šio paukščio mitybai. Jokio neigiamo poveikio ornitofaunai atlikus gamtotvarkos darbus nebus.

Žinduoliai

Stambiausias gamtotvarkos teritorijoje apsilankančių žvėrių - briedis (Alces alces). Šie žvėrys teritorijoje retkarčiais maitinasi pušų ūgliais, spygliais, jaunų pušaičių žieve.

Šernai (Sus scrofa)gyvena ir veisiasi šalia esančios Šaipių pelkės krūmynuose, dažnai lankosi gamtotvarkos teritorijoje, neretai iškasa saugomus orchidinius augalus. Už pajūrio kopų jie dažnai randa šlapių beržynų bei alksnynų, kur pasidaro purvo vonias. Traktuotini kaip darantys tam tikrą neigiamą įtaką saugomoms augalų rūšims.

Stirnos (Capreolus capreolus) mėgsta vakare išeiti į kopų pakraštį ir ganytis retuose karklynėliuose. Gamtotvarkos teritorijoje gyvena ir veisiasi apie 10 stirnų. Žiemą stirnoms stinga sultingų želmenų, todėl jos daugiau minta lapuočių šakutėmis.

Kiškių (Lepus europaeus) yra negausu dėl gana didelio lapių skaičiaus. Lapių (Vulpes vulpes) yra gausu. Žinomos 4 olos.

Rečiau galima aptikti barsuką (Meles meles), usūrinį šunį (Nyctereutes procyonoides). Iš smulkiųjų plėšrūnų gyvena kiaunės (Martes martes), šermuonėliai (Mustela erminea), žebenkštys (Mustela nivalis). Plazės ežerėlyje gyvena ondatros (Ondatra zibethica), savo trobeles stato bebrai (Castor fiber L.). Jų kaimynystėje aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos ūdros (Lutra lutra) pėdsakai. Kartais pajūrio paplūdimiuose pasirodo jūrų žinduolis - ilgasnukis ruonis (Halichoerus grypus Fabricius). Tai taip pat raudonosios knygos atstovas. Smulkiųjų žinduolių – pelių, pelėnų, šikšnosparnių rūšinė sudėtis parke ištirta dar nepakankamai. Miškuose dažniausiai aptinkama geltonkaklė pelė (Apodemus flavicolis Melchior), rudasis pelėnas. Pievose pilkasis pelėnas, pilkoji pelė. Čia taip pat gyvena ir vieni mažiausių žinduolių - kirstukai (Sorex sp.).

Atkreiptinas dėmesys, kad netoli gamtotvarkos teritorijos yra apie 200 ha aptvaras, kuriame laikomi dėmėtieji elniai, danieliai, šernai. Tiesiogiai tvarkomai teritorijai šis aptvaras neturi įtakos, netiesiogiai veikia pritraukdamas žalingus saugomoms paukščių rūšims paukščius – kranklius. Gamtotvarkos darbai nedarys poveikio šiam aptvarui.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

1.

Šernas

Sus scrofa

0

M, mg, v

2.

Briedis

Alces alces

-

Mg, m

3.

Stirna

Capreolus capreolus

0

V,

4.

Kiškis

Lepus europaeus

0

V, mg

5.

Barsukas

Meles meles

0

mg

6.

Ilgasnukis ruonis

Halichoerus gryphus Fabricius

LRK

0

mg

7.

Usūrinis šuo

Nyctereutes procyonoides

0

Mg, m

8.

Kiaunės,

Martes martes,

0

V

9.

Šermuonėlis

Mustela erminea

LRK

0

V

10.

Žebenkštis

Mustela nivalis.

0

V

11.

Ūdra

Lutra lutra

0

mg

12.

geltonkaklė pelė

Apodemus flavicolis Melchior

0

V

13.

Rudasis pelėnas

-

V

14.

Pilkasis pelėnas

+

V

15.

Vandeninis pelėnas

0

V

16.

Pilkoji pelė

0

V

17.

Paprastasis kirstukas

0

V

18.

Vandeninis kirstukas

0

V

19.

Upinis bebras

0

V

Varliagyviai

Čia vyrauja sausi biotopai, smiltpievės, kopos, tačiau yra ir negilių pelkučių, ežerėlis. Netoliese yra gan didelė Šaipių pelkė. Pelkėtose balose gyvena paprastasis tritonas (Triturus vulgaris). Netoli lapuočių miškų galima pamatyti pievinę varlę (Rana temporaria), smailiasnukę varlę (Rana arvalis), kūdrinę varlę (Rana esculenta) ežerėlyje.

Sausesnėse vietose galima aptikti paprastąją rūpužę (Bufo bufo), nendrinę rupūžę (Bufo calamita), česnakę (Pelobates fuscus). Paprastųjų rupūžių pagrindinė nerštavietė – Plazės ežerėlis. Nendrinės neršia palvėje esančiose pelkutėse. Gamtotvarkos teritorija yra ir gana reto varliagyvio – česnakės gyvenimo ir veisimosi vieta. Nendrinės rupūžės ir česnakės praranda nerštavietes, nes jos užauga krūmais, todėl gamtotvarka teigiamai paveiks šias rūšis.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

1.

Paprastasis tritonas

Triturus vulgaris

+

V

2.

pievinę varlę

Rana temporaria

+

Mg, m

3.

smailiasnukę varlę

Rana arvalis,

+

V

4.

kūdrinę varlę

Rana esculenta

0

V

5.

paprastąją rūpužę

Bufo bufo

0

V

6.

Nendrinę rupūžę

Bufo calamita,

LRK, N2000 IV

+

V

7.

Česnakę

Pelobates fuscus).

N2000 IV

+

V

Gamtotvarkos darbai ženkliai teigiamai veiks rečiausių ir labiausiai saugotinų varliagyvių būklę, nes iškirtus krūmus bus išgelbėtos beapaugančios jų nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.

Ropliai

Sausose aikštelėse, kopose galima pamatyti ir vikrųjį driežą (Lacerta agilis), ir tik jis renkasi drėgnesnes vietas. Miškeliuose gyvena dar vienas artimas driežų giminaitis - gluodenas (Anguis fragilis). Gamtotvarkos teritorijoje gausiai veisiasi paprastasis žaltys (Natrix natrix). Didžiausios jų sankaupos Nemirsetoje, jie mėgsta laikytis čia esančiose sodybose komposto krūvose. Pagrindinė mitybinė bazė – varliagyviams tinkamos pelkutės.

Eil.Nr

Lietuviškas rūšies pavadinimas

Lotyniškas rūšies pavadinimas

Apsaugos statusas

Gamtotvarkos darbų įtaka rūšiai: 0-nėra, n –nereikšminga, + sąlygas pagerins – sąlygas pablogins

Rūšies būklė teritorijoje (V- veisiasi, mg -migruoja, m – maitinasi,

Vikrusis driežas

Lacerta agilis

+

V

gyvavedis driežas

Lacerta viviparia

+

V

gluodenas

Anguis fragilis

0

V

paprastasis žaltys

Natrix natrix

+

V

Gamtotvarkos darbai pagerins žalčių mitybos sąlygas, nes bus išsaugotos nendrinių rupūžių nerštavietės. Jokios neigiamos įtakos varliagyviams nebus.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 15:02:56 +0000
Raudonosios knygos rūšys parke http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=75%3Araudonosios-knygos-rys-parke&catid=36%3Agamta&Itemid=84&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=75%3Araudonosios-knygos-rys-parke&catid=36%3Agamta&Itemid=84&lang=en There are no translations available.

Į LIETUVOS RAUDONĄJĄ KNYGĄ ĮRAŠYTŲ SAUGOMŲ GYVŪNŲ, AUGALŲ IR GRYBŲ RŪŠIŲ, APTINKAMŲ PAJŪRIO REGIONINIAME PARKE, SĄRAŠAS (M – migruoja per teritoriją, Ž -žiemoja teritorijoje, V -veisiasi teritorijoje).

Numeriai prie rūšių atitinka ofcilialaus ministro įsakymu patvirtinto rūšių sąrašo eilės numerius. Tai palengvina informacijos paiešką.

GYVŪNAI

Žinduoliai

1(E) kategorija

1.Ilgasnukis ruonis – Halichoerus grypus Fabricius M

2(V) kategorija

2. Kūdrinis pelėausis – Myotis dasycneme Boie M

3. Europinis plačiaausis – Barbastella barbastella Schreber M

3(R) kategorija

3. Branto pelėausis – Myotis brandti Eversman M

4. Natererio pelėausis – Myotis nattereri Kuhl M

4(I) kategorija

3. Šiaurinis šikšnys – Eptesicus nilssoni Keyserling et Blasius M, Ž

5(Rs) kategorija

3. Ūdra – Lutra lutra L.

Paukščiai

1(E) kategorija

1. Juodakaklis naras – Gavia arctica L. Ž

2. Rudė – Aythya nyroca Gul. M

3. Rudasis peslys – Milvus milvus L. M

5. Sakalas keleivis – Falco peregrinus Tunst. M

6. Smailiauodegė antis – Anas acuta L. M

7. Dirvinis sėjikas – Pluvialis apricaria L. M

8. Juodkrūtis bėgikas – Calidris alpina L. M

2(V) kategorija

1. Urvinė antis – Tadorna tadorna L. M

2. Pilkoji antis – Anas strepera L. M

3. Sibirinė gaga – Polysticta stelleri Pall. Ž

4. Vidutinis dančiasnapis – Mergus serrator L. M

5. Juodasis peslys – Milvus migrans Bodd. M

6. Žuvininkas – Pandion haliaetus L. M

7. Pelėsakalis – Falco tinnunculus L. V

9. Gaidukas – Philomachus pugnax L. V

10. Didžioji kuolinga – Numenius arquata L. M

11. Paprastasis griciukas – Limosa limosa L. M

12. Raudonkojis tulikas – Tringa totanus L. M (perėjo 1999)

14. Mažoji žuvėdra – Sterna albifrons Pall. (nesėkmingai perėjo 1999, 2000, 2003)

15. Balinė pelėda – Asio flammeus Pontopp. M, Ž

3(R) kategorija

1. Juodakaklis kragas – Podiceps nigricollis C. L.Brehm Ž

2. Rudakaklis kragas – Podiceps griseigena Bodd Ž

3. Didysis baublys – Botaurus stellaris L. V

4. Gulbė giesmininkė – Cygnus cygnus L. M

5. Juodasis gandras – Ciconia nigra L. M

6. Šaukštasnapė antis – Anas clypeata L. M

8. Jūrinis erelis – Haliaetus albicilla L. V

9. Pievinė lingė – Circus pygargus L. M

10. Vištvanagis – Accipiter gentilis L. M

11. Mažasis erelis rėksnys – Aquila pomarina C. L. Brehm M

12. Sketsakalis – Falco subbuteo L. V

14. Švygžda – Porzana porzana L. M

16. Jūrinė šarka – Haematopus ostralegus L. M

18. Jūrinis kirlikas – Charadrius hiaticula L. V

19. Mažasis kiras – Larus minutus Pall. M

20. Juodoji žuvėdra – Chlidonias niger L. M

21. Uldukas – Columba oenas L. M

25. Kukutis – Upupa epops L. (perėjo iki 2003)

27. Žalioji meleta – Picus viridis L. M

29. Dirvoninis kalviukas – Anthus campestris L. V

30. Geltongalvė kielė – Motacilla citreola Pall. M

4(I) kategorija

5. Putpelė – Coturnix coturnix L. V

7. Sodinė starta – Emberiza hortulana L. M

5 (Rs) kategorija

1. Pilkoji žąsis – Anser anser L. M

2. Griežlė – Crex crex L. V

3. Gervė – Grus grus L. V

4. Plėšrioji medšarkė – Lanius excubitor L. M

Varliagyviai

5(Rs) kategorija

1. Nendrinė rupūžė – Bufo calamita Laur. V

Žuvys

0(Ex) kategorija

1. Sturys – Acipenser sturio L.

2. Sparis – Abramis ballerus L.

1(E) kategorija

1. Jūrinė nėgė – Petromyzon marinus L.

4(I) kategorija

1. Lašiša – Salmo salar L.

Moliuskai

3(R) kategorija

1. Mažoji suktenė – Vertigo angustior Jeff.

Vabzdžiai

3. Niūriaspalvis auksavabalis – Osmoderma eremita Scop.

3(R) kategorija

10. Pajūrio šoklys – Cicindela maritima Dej.

31. Juodasis apolonas – Parnassius mnemosyne L.

51. Pajūrinė kukulija – Cucullia balsamitae Bsd.

53. Pajūrinis stiebinukas – Mesoligia literosa Hw.

54. Pajūrinis dirvinukas – Agrotis ripae Hb.

4(I) kategorija

27. Machaonas – Papilio machaon L.

Dėlės

5(Rs) kategorija

1. Medicininė dėlė – Hirudo medicinalis L.

AUGALAI

Pataisūnai

1(E) kategorija

2. Mažasis varpenis – Botrychium simplex E. Hitch.

3(R) kategorija

1. Daugiaskiltis varpenis – Botrychium multifidum (G. G. Gmel.) Rupr.

Šertvūnai

13(R) kategorija

1. Daugiaskiltis varpenis – Botrychium multifidum (G. G. Gmel.) Rupr.

Pušūnai

Magnolijūnai (Žiediniai augalai)

1(E) kategorija

13. Pajūrinė zunda – Eryngium maritimum L.

19. Pajūrinė širdažolė – Centaurium littorale (Turner ex Sm.) Gillmour

37. Plačialapė gegūnė – Dactylorhiza majalis (Rchb.) P. F. Hunt et Summerh.

38. Raiboji gegūnė – Dactylorhiza cruenta (O. F. Müll.) Soó

2(V) kategorija

4. Smiltyninis gvazdikas – Dianthus arenarius L.

5. Žalsvoji naktižiedė – Silene chlorantha (Willd.) Ehrh.

8. Smiltyninė druskė – Salsola kali L.

12. Smiltyninis laibenis – Alyssum gmelinii Jord.

20. Baltijinė linažolė – Linaria loeselii Schweigg.

36. Širdinė dviguonė – Listera cordata (L.) R. Br.

37. Vienalapis gedutis – Malaxis monophyllos (L.) Sw.

38. Dėmėtoji gegūnė – Dactylorhiza maculata (L.) Soó

40. Mažoji gegužraibė – Orchis morio L.

41. Šalmuotoji gegužraibė – Orchis militaris L.

43. Nariuotoji ilgalūpė – Corallorhiza trifida Ch.

49. Tamsialapis skiautalūpis – Epipactis atrorubens (Hoffm.) Besser

3(R) kategorija

19. Pavasarinis vikis – Vicia lathyroides L.

21. Lininė žarotūnė – Radiola linoides Roth

37. Gebenlapė veronika – Veronica hederifolia L.

55. Galvinis vikšris – Juncus capitatus Weigel

67. Pievinė poavižė – Helictotrichon pratense (L.) Besser

68. Ankstyvoji smilgenė – Aira praecox L.

4(I) kategorija

5. Lietuvinė naktižiedė – Silene lithuanica Zapał.

20. Aukštoji gegūnė – Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó

21. Baltijinė gegūnė – Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver.

22. Raudonoji gegūnė – Dactylorhiza incarnata (L.) Soó

5(Rs) kategorija

1. Daugiametė blizgė – Lunaria rediviva L.

2. Mažoji šimtūnė – Centunculus minimus L.

3. Pelkinė šindra – Peplis portula L.

Rudadumbliai

1(E) kategorija

1. Pūslėtasis guveinis – Fucus vesiculosus L.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 15:00:53 +0000
Ekologinės problemos parke http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=74%3Aekologins-problemos-parke&catid=36%3Agamta&Itemid=83&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=74%3Aekologins-problemos-parke&catid=36%3Agamta&Itemid=83&lang=en There are no translations available.

Pati didžiausia grėsmė Pajūrio regioniniame parke saugomoms gamtinėms vertybėms stichiška ir nekontroliuojama teritorijos urbanizacija. Kai buvo steigiami parkai, niekas nė minties neturėjo, kad į saugomas teritorijas bus galima iš bet kur atsikelti žemes, todėl buvo numatyta galimybė atstatyti visas buvusias sodybas. Dabar, kai žemių atkėlimas tapo stichiškas, praktiškai visos sodybos ir gali būti atstatomos (išskyrus rezervatą ir pajūrio juostą), kas garantuoja stiprų saugomų vertybių ekologinio balanso pažeidimą. Esant dabartinei teisinei bazei išsaugoti visas esančias gamtines vertybes parke tampa nebeįmanoma.

 

Skaudi problema parke yra nuolatinis ruonių žuvimas priekrantės žvejų tinkluose. Ekonominė realybė diktuoja savo sąlygas ir visa Baltijos priekrantė ištisai yra pertverta tinklais. Tai nelieka be pėdsako. Tinkluose žūva daugybė jūros gyvūnijos, kuri ekonomiškai visai nesvarbi, kitaip sakant, žūva be reikalo. Ruoniams ypač sunku išgyventi, kai toks didelis tinklų tankumas Baltijos priekrantėje, jų Pajūrio regioninio parko teritorijoje randama negyvų kasmet.

 

 

Viena skaudesnių problemų parke žiemojančių paukščių žuvimas tinkluose. Viena iš išeičių skatinti rekreacinę žūklę ir mažinti verslinę žvejybą priekrantėje. Ekologijos institutas atlieka studijas apie šią problemą, siūlome susipažinti. Straipsnis cituojamas iš Ekologijos instituto puslapio :

http://aaa.am.lt

 

EKOLOGIJOS INSTITUTAS

ŽIEMOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ MONITORINGAS

Darbo vadovas: vyr.mokslinis bendradarbis dr. Saulius Švažas

1999 metai.

ĮVADAS

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos nuo kranto atliktos 1999 m. sausio 10-20 d., vasario 10-20 d., kovo 10-20 d., balandžio 14-25 d, lapkričio 10-20 d. ir gruodžio 9-17 d.

Žiemojančių vandens paukščių aviaapskaita Lietuvos Baltijos jūros priekrantės sektoriuje, Kuršių mariose ir Nemuno deltos regioniniame parke iš lėktuvo AN-2 (bendras skrydžio laikas - 2 val.) atlikta 1999 m. sausio 18 dieną. Aviaapskaitos metu nustatytas žiemojančių vandens paukščių gausumas ir pasiskirstymas jūros ruože iki 5 km nuo kranto, visoje Lietuvos Kuršių marių ir Nemuno deltos dalyje bei apsemtose Nemuno žemupio pievose Šilutės rajone tarp Ploškių ir Sakučių. Buvo panaudotas standartinis pilnų aviaapskaitų metodas (Švažas, 1993, 1998, 1999).

Žiemojančių paukščių mirtingumo lygis kontroliniuose pakrantės ruožuose nustatytas pagal standartinę metodiką, taikomą nuo 1991 m (Vaitkus et al., 1993, 1994). Siekiant įvertinti žiemojančių vandens ir jūros paukščių mirtingumo lygį 1999 m. sausio - gegužės ir spalio - gruodžio mėnesiais buvo atlikta 15 žuvusiųjų paukščių apskaitų Lietuvos pajūrio kontroliniuose pakrantės ruožuose.

REZULTATAI

Žiemojančių vandens paukščių gausumo dinamika ir pasiskirstymas

Viduržiemio aviaapskaitos rezultatai

Viduržiemio žiemojančių vandens ir jūros paukščių apskaita Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Nemuno deltoje bei aplinkinėse potvynio apsemtose pievose ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje atlikta 1999 metų sausio 18 d. 1999 sausio 10 – 20 dienomis taip pat buvo atliktos apskaitos nuo kranto. Buvo registruojami visi nariniai Gaviidae, kraginiai Podicipedidae, antiniai Anatidae, višteliniai Rallidae ir alkiniai Alcidae paukščiai, taip pat didieji kormoranai Phalacrocorax carbo, pilkieji garniai Ardea cinerea ir jūriniai ereliai Haliaeetus albicilla. Nustatyta, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, Nemuno deltos regioniniame parke ir Kuršių mariose (įskaitant Klaipėdos uosto akvatoriją, Klaipėdos ir Palangos miestų vandens telkinius) 1999 m. sausio mėnesį žiemojo 36 rūšių vandens paukščiai, kurių bendras skaičius – apie 96000.

Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos Baltijos jūros sektoriuje ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje gausiausiai žiemojo šios dominuojančios rūšys: nuodėgulė Melanitta fusca (39080 individai), ledinė antis Clangula hyemalis (31150), didysis dančiasnapis Mergus merganser (14780), didžioji antis Anas platyrhynchos (2310), ausuotasis kragas Podiceps cristatus (2260), klykuolė Bucephala clangula (2100) ir sibirinė gaga Polysticta stelleri (1490). Užlietose pamario pievose ir polderiuose 1999 m. žiemą užregistruota 750 gulbių giesmininkių Cygnus cygnus, apie 600 didžiųjų ančių ir 65 mažosios gulbės Cygnus columbianus bewickii.

Tarptautinės svarbos paukščių žiemaviečių būklės įvertinimas

Tyrimų metu buvo stebimos tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemavietės, atitinkančios Ramsaro konvencijos (1971 m.) kriterijus. Tai yra teritorijos kuriose reguliariai susitelkia 1% ir daugiau vienos rūšies biogeografinės populiacijos individų, arba daugiau kaip 20000 vandens paukščių. Lietuvos pajūryje išskirtos 4 tarptautinės svarbos teritorijos: Baltijos jūros akvatorijos ties Palanga (tarp 55o55’ ir 56o00’ Š) bei ties Kuršių Nerija (tarp 55o20’ ir 55o40’ Š), Kuršių marių vakarinės pakrantės atkarpa (tarp 55o43’ ir 55o51’ Š) ir Nemuno delta.

Akvatorijoje ties Kuršių Nerija išskirta tarptautinės svarbos nuodėgulių žiemavietė. Kaip ir ankstesniais metais, šioje jūros priekrantės teritorijoje susitelkė apie 4 % visų Vakarų Palearktikos regione žiemojančių nuodëgulių. Iš viso šioje žiemavietėje 1999 m. sausio mėnesį užregistruota apie 49000 vandens paukščių. Remiantis ankstesnių metų apskaitomis, atliktomis iš laivų bei lėktuvų tolimesnėse jūros akvatorijose galima prognozuoti, kad visoje Lietuvos ekonominėje zonoje ties Kuršių Nerija 1999 m. žiemojo iki 80000-100000 vandens paukščių. Toli nuo kranto šioje jūros zonoje pastoviai telkiasi didelės nuodėgulių, ledinių ančių, juodakaklių ir rudakaklių narų Gavia arctica, G. stellata sankaupos.

Šios tarptautinės svarbos žiemavietės būklė yra patenkinama. 1999 m. žiemą ženklus antropogeninių faktorių poveikis šiai akvatorijai nebuvo nustatytas. Žiemojančių vandens paukščių mirtingumo lygis ties Kuršių Nerija yra mažiausias visame Lietuvos pajūryje.

Jūros priekrantėje ties Palanga yra viena svarbiausių Europoje sibirinės gagos Polysticta stelleri žiemavietė. 1999 m. žiemą ten telkėsi apie 5% visų šios globaliai nykstančios rūšies biogeografinės populiacijos individų. Šioje akvatorijoje 1999 m. sausį taip pat užregistruotos tarptautinės svarbos ledinių ančių sankaupos (> 20000 ind.). Remiantis ankstesnių metų tyrimų rezultatais galima prognozuoti, kad visoje Lietuvos ekonominėje zonoje akvatorijose tarp Karklės ir Šventosios 1999 m. žiemojo iki 50000 vandens paukščių.

Žiemojančių vandens paukščių populiacijų būklė tarptautinės svarbos žiemavietėje ties Palanga yra nepatenkinama. Sibirinių gagų skaičius Palangos žiemavietėje 1998-1999 m. buvo apie 40% mažesnis nei ankstesniais metais. Šios nykstančios rūšies bei kitų vandens paukščių skaičiaus mažėjimą akvatorijoje ties Palanga pirmiausia sąlygoja itin intensyvi žvejyba šioje priekrantės zonoje. Žiemojančių paukščių mirtingumo lygis Karklės-Šventosios ruože yra vienas didžiausių Lietuvos pajūryje. Svarbiausia vandens paukščių (taip pat ir globaliai nykstančių sibirinių gagų) mirtingumo priežastis yra žuvimas itin gausiuose šioje priekrantės zonoje statomuose žvejų tinkluose. Kitas svarbus aukštą mirtingumo lygį sąlygojantis faktorius - jūros teršimas naftos produktais. Labai aukštas žiemojančių vandens paukščių mirtingumo lygis užregistruotas po didesnių naftos produktų išsiliejimų 1995 ir 1997 m. žiemą. Žiemojančioms vandens paukščių populiacijoms taip pat galėjo pakenkti Būtingės naftos terminalo jūrinės dalies statyba bei terminalo eksploatavimas.

Vakarinėje Kuršių marių pakrantėje tarp Juodkrantės ir Preilos yra viena svarbiausių Europoje didžiųjų dančiasnapių žiemavietė. 1999 m. sausio mėn. ten susitelkė apie 13000 didžiųjų dančiasnapių (6,5% visų Vakarų Palearktikos populiacijos individų ). Panašus šių paukščių skaičius ties Kuršių Nerija užregistruotas ir 1998 m. žiemą. Šioje marių zonoje taip pat nustatyta tarptautinės svarbos mažųjų dančiasnapių Mergus albellus žiemavietė. Kuršių marių vakarinėje pakrantėje (ypatingai įlankose tarp Preilos ir Pervalkos) didžiausią pavojų žiemojančių vandens paukščių sankaupoms kelia intensyvi žvejyba statomaisiais tinklais.

Nemuno deltos regioniniame parke 1999 m. viduržiemį užregistruota apie 5000 žiemojančių vandens paukščių. Dominuojančios rūšys buvo didžioji antis, gulbė giesmininkė, klykuolė ir didysis dančiasnapis. Vandens paukščių gausumą ir pasiskirstymą šioje žiemavietėje pirmiausia nulemia klimatinės sąlygos. Šiltais 1999 m. žiemos laikotarpiais (sausio mėn. pradžioje, vasario pabaigoje) visoje regioninio parko teritorijoje užregistruota iki 12000 vandens paukščių, o šaltais laikotarpiais užšalus daugumai svarbiausių žiemaviečių šioje teritorijoje likdavo tik iki 400 didžiųjų ančių ir klykuolių.

Žiemojančių vandens paukščių skaičius Lietuvos vidaus vandenyse

Atlikus žiemojančių vandens paukščių apskaitą svarbiausiose žiemavietėse Lietuvos vidaus vandenyse (Nemuno ties Kauno HE, Elektrėnų mariose, Šešupėje ties Marijampole-Antanavu ir Drūkšių ežere) nustatyta, kad šiose teritorijose 1999 m. sausio mėn. telkėsi 17 rūšių vandens paukščiai, kurių bendras skaičius – 6108. Dominuojančios rūšys: didžioji antis, gulbė nebylė Cygnus olor, didysis dančiasnapis, laukys Fulica atra ir klykuolė. Nemune tarp Kauno HE ir Jiesios žiočių žiemojo apie 4434 vandens paukščių, Šešupėje ties Marijampole – apie 900, Drūkšių ežere – 500 ir Elektrėnų mariose – 276. Ankstesniais metais kelias žiemojančių vandens paukščių apskaitas daugumoje Lietuvos vidaus vandenų atliko Ekologijos instituto ornitologai bei Ornitologų draugija. Nustatyta, kad vidaus vandenyse kasmet žiemoja apie 50000 vandens paukščių. Daugumą jų sudaro didžiosios antys (apie 40.000), didieji dančiasnapiai (apie 4000), klykuolės (iki 1500), gulbės nebylės (iki 1200) ir laukiai (iki 1000). Šiltą 1999 m. sausio mėn. vandens paukščiai buvo plačiai išsisklaidę įvairiuose vandens telkiniuose ir pagrindinėse žiemavietėse jų buvo žymiai mažiau nei šaltų žiemų laikotarpiais. 4 monitoringo taškuose užregistruota apie 12% visų Lietuvos vidaus vandenyse žiemojančių vandens paukščių. Šaltų žiemų laikotarpiais šiose teritorijose susitelkdavo iki 30% visų vidaus vandenyse žiemojančių paukščių.

Lietuvos pajūryje žiemojančių vandens paukščių gausumo dinamika 1998/99 m. žiemą pagal nuo kranto vykdomų apskaitų duomenis

Gausiausių Lietuvos pajūryje žiemojančių vandens paukščių rūšių skaitlingumo dinamika buvo įvertinta atskirais žiemos mėnesiais.

Nuodėgulė (Melanitta fusca). Kaip ir ankstesniais metais, 1998/99 žiemą nuodėgulė buvo gausiausia Lietuvos priekrantėje žiemojanti jūrinė antis. Pirmieji šios rūšies paukščiai Lietuvos pajūryje pasirodo spalio mėnesį, o jų skaitlingumas pradeda ženkliai mažėti kovo mėnesio antroje pusėje – balandžio mėnesį. 1998/1999 metų žiemą užregistruotas nuodėgulių gausumo svyravimas galėtų būti paaiškinamas tuo, kad šios rūšies antys mitybai ir poilsiui panaudoja labai plačią akvatoriją, išeinančia už priekrantės zonos ribų ir siekiančia iki 35 m gylio (iki 10 km nuo kranto) (Žalakevičius et al., 1995; Žydelis et al., 1999). Antims esant toliau kaip 2-2,5 km atstumu nuo kranto, jos nėra registruojamos pastovių maršrutinių apskaitų metu. Tai galėjo iškreipti gausumo dinamikos įvertinimą. Tačiau, remiantis apskaitų iš laivų duomenimis (Žalakevičius et al., 1995; Žydelis et al., 1999; Vaitkus, 1999) galima teigti jog didžioji žiemojančių nuodėgulių dalis esant nedideliam bangavimui telkiasi priekrantės zonoje, kur yra registruojamos apskaitų nuo kranto metu.

Ledinė antis (Clangula hyemalis). Tai antra pagal gausumą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemojanti paukščių rūšis. 1998/1999 metų žiemą ši rūšis nebuvo taip gausiai registruojama apskaitų nuo kranto metu kaip ankstesniais metais. Didžiausias ledinių ančių gausumo pikas užregistruotas balandžio mėnesį, kada tūkstantiniai šių ančių būriai buvo stebimi besimaitinantys virš jūrinių dumblių Furcellaria sąžalynų, kur tuo metu neršė strimelės.

Sibirinė gaga (Polysticta stelleri). Šios antys įtrauktos į globaliai nykstančių rūšių sąrašą, Lietuvos priekrantėje pasirodo gruodžio pradžioje, o palieka mūsų vandenis balandžio mėnesį. Kaip ir ankstesniais metais, sibirinės gagos telkėsi išimtinai akvatorijoje nuo Girulių iki Kunigiškių. Šios rūšies maksimalus gausumas 1998/99 metų žiemą buvo panašus į 1997/98 metais užregistruotą skaičių ir siekė apie 1300 individų.

Juodakakliai ir rudakakliai narai (Gavia arctica, G. stellata). Šių žiemojančių paukščių gausumas Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje yra labai nepastovus ir turbūt priklauso nuo klimatinių sąlygų Baltijos jūros regione. Žiemojantys narai yra labai mobilūs. Apskaitų metu žiemos periodu ne kartą buvo stebėta intensyvi narų migracija pietų arba šiaurės kryptimi. Narai intensyviai maitinasi akvatorijose iki 30 m gylio, todėl tam tikrais laikotarpiais nemaža dalis paukščių gali būti neregistruojami nuo kranto (sekliuose Lietuvos Baltijos jūros vandenyse 30 m izobata yra 4-7 km nuo kranto). Juodakaklis naras yra saugoma rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą.

Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus). Ausuotųjų kragų gausumas ženkliai svyravo atskirais 1998/99 metų žiemos mėnesiais. Šios rūšies gausumo pikas užregistruotas kovo mėnesį, kada visoje Lietuvos priekrantėje stebėta beveik 5000 ausuotųjų kragų. Ausuotųjų kragų gausumo svyravimas galėtų būti sietinas su regiono sinoptine situacija ir vidaus vandenų užšalimu. Pastaraisiais metais ties Lietuvos krantais užregistruoti maksimalūs ausuotųjų kragų skaičiai sudaro beveik pusę (44%) visos Baltijos jūroje žiemojančios populiacijos (Durinck et al., 1994).

Žuvusių paukščių apskaitų rezultatai 1999 metais

1999 metais vykdytų žuvusių paukščių apskaitų metu Lietuvos pajūryje aptikti 124 žuvę paukščiai kurie buvo 14 rūšių. Po išsamaus įvertinimo, 97 individai įtraukti į žuvusių paukščių duomenų bazę ir panaudoti tolesnei analizei. Didžiąją užregistruotų žuvusių paukščių dalį sudarė jūrinės antys (40 %), kirai (29 %) bei narai (19 %).

1999 metais verslinė žvejyba statomaisiais tinklais buvo pagrindinis žiemojančių paukščių mirtingumą lemiantis antropogeninis faktorius. Dėl šios priežasties žuvo ne mažiau nei 51 % visų užregistruotų individų. Dėl tiesioginio naftos produktų poveikio žuvo tik 2 % visų užregistruotų paukščių. 46 % aptiktų paukščių tiksli žuvimo priežastis nebuvo identifikuota. Paskendę sausumos migrantai sudarė 1% visų aptiktų žuvusių paukščių.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia žuvusių paukščių buvo aptikta pakrantės kontroliniuose monitoringo ruožuose į šiaurę nuo Klaipėdos, o mažiausia žuvusių paukščių užregistruota Kuršių Nerijoje tarp Juodkrantės ir Nidos.

Daugiausia Lietuvos pajūryje žuvusių paukščių aptikta kovo ir balandžio mėnesiais. Tai sietina su tuo laikotarpiu labai intensyvia versline žūkle statomaisiais tinklais jūroje, kuriuose žuvo didžioji dalis aptiktų paukščių.

Antropogeninių faktorių poveikis žiemojantiems vandens paukščiams Jūros taršos naftos produktais poveikis

1999 metais Lietuvos pajūryje nebuvo užregistruota stambių naftos produktų išsiliejimo atvejų. Tiesa, buvo paskelbta oficiali informacija, kad gruodžio mėn. prie Būtingės naftos terminalo plūduro išsiliejo ~3 tonas naftos, tačiau naftos išmetimas Lietuvos pakrantėje nebuvo užregistruotas. Taip pat tuo metu nebuvo stebėti ir nafta susitepę paukščiai. Mažą jūros užterštumą naftos produktais 1999 m. atsispindi ir žuvusių paukščių apskaitų rezultatai. Tik 2 % visų aptiktų paukščių žuvo dėl tiesioginio naftos produktų poveikio.

Verslinės žvejybos statomaisiais tinklais poveikis

Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemojančių paukščių pagrindinė žuvimo priežastis 1999 m. buvo žvejyba statomaisiais tinklais. Remiantis žuvusių paukščių apskaitų duomenimis šis antropogeninis faktorius sąlygojo ne mažiau nei 51 % užregistruotų paukščių žūti. Turbūt tinkluose žuvę paukščiai sudarė ir didelę dalį individų, kurių žuvimo priežastis nebuvo išaiškinta, dalį. Todėl bendras visų Lietuvos priekrantėje tinkluose žuvusių paukščių skaičius gali siekti iki 65 %. 162 žvejų statomuosiuose tinkluose žuvę paukščiai buvo gauti tyrimams tiesiogiai iš žvejų. Šie paukščiai nebuvo įtraukti į pakrantėje žuvusiųjų paukščių duomenų bazę, nes jų aptikimas neatitinka metodinių foninės žuvusių paukščių apskaitos reikalavimų. Pagal preliminarius verslinės žvejybos poveikio įvertinimo rezultatus, daugiausia žiemojančių vandens paukščių žūva stambaus akytumo tinkluose (akies dydis 40-60 mm) statomuose 2-15 m gylyje. Daug vandens paukščių žūva ir pavasarinės strimelių (Clupea harengus) žūklės metu. Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse (Ties Karkle, Nemirseta, Palanga) susitelkia dideli ikrais besimaitinančių vandens paukščių būriai, o statomųjų tinklų tankumas tose akvatorijose yra labai aukštas.

Norint detaliai ir korektiškai įvertinti verslinės žvejybos poveikį Lietuvos priekrantėje žiemojantiems paukščiams yra reikalingi specialūs ir intensyvūs tyrimai. Tokių tyrimų metu yra būtina atsižvelgti į žūklės intensyvumą atskiruose priekrantės ruožuose, tinklų akytumą ir tipą, tinklų statymo gylį ir laiką, bei šią informaciją susieti su paukščių gausumu, pasiskirstymu bei elgsenos ypatybėmis.

Jūros transporto poveikis

Intensyvus valčių ir nedidelių laivų transportas Baltijos jūros priekrantės zonoje yra svarbus žiemojančių vandens paukščių trikdymo šaltinis. Pradėjus eksploatuoti Būtingės naftos terminalą, ypač suintensyvėjo jį aptarnaujančių ir saugojančių greitaeigių katerių transportas. Tyrimai atskleidė, kad trumpos dienos lapkričio - sausio mėnesiais yra kritinis periodas nardančių ančių rūšims (ledinė antis, sibirinė gaga, klykuolė). Kad patenkintų savo metabolinius poreikius, šios rūšys praleidžia maitindamosi 80-90% šviesaus paros laiko. Dažnas šių paukščių baidymas sutrikdo jų dienos aktyvumo ciklą, priverčia apleisti palankias mitybos vietas ir labai padidina bendras energetines sąnaudas skraidant.

 

IŠVADOS

1999 m. žiemą Lietuvos Baltijos jūros sektoriuje ir šiaurinėje Kuršių marių dalyje užregistruoti 96000 žiemojantys vandens paukščiai, kurie buvo 36 rūšių (viduržiemio apskaitos rezultatai). Dominuojančios žiemojančių vandens paukščių rūšys buvo: nuodėgulė, ledinė antis, didysis dančiasnapis, didžioji antis, ausuotasis kragas, sibirinė gaga, klykuolė ir gulbė giesmininkė.

Monitoringo taškuose Lietuvos vidaus vandenyse (Nemune ties Kauno HE, Šešupėje ties Marijampole-Antanava, Elektrėnų mariose ir Drūkšių ežere) 1999 m. sausio mėnesį užregistruoti apie 6100 vandens paukščiai, kurie buvo 17 rūšių. Dominuojančios žiemojančių vandens paukščių rūšys buvo: didžioji antis, gulbė nebylė, didysis dančiasnapis, laukys ir klykuolė.

Ankstesniais tyrimų metais išskirtos keturios tarptautinės svarbos vandens paukščių žiemavietės Lietuvos pajūryje (jūros priekrantė ties Karkle-Šventąja ir ties Kuršių Nerija, vakarinė Kuršių marių dalis ties Kuršių Nerijos pakrante ir Nemuno deltos regioninis parkas) ir 1999 m. atitiko Ramsaro konvencijos kriterijus: jose žiemojo daugiau kaip 1% regioninės populiacijos individų arba daugiau kaip 20000 vandens paukščių. Ypatingą susirūpinimą kelia tarptautinės svarbos žiemavietės ties Palanga būklė. Šioje akvatorijoje vyksta itin intensyvi žvejyba ir nustatytas aukštas vandens paukščių (tarp jų ir sibirinės gagos, - globaliai nykstančios rūšies) mirtingumo lygis statomuose žvejų tinkluose.

_

Lietuvos pajūryje žiemojančių vandens paukščių mirtingumo lygį 1999 m. pirmiausia nulėmė žuvimas statomuosiuose žvejų tinkluose. Paukščiai, žuvę žvejų tinkluose, sudarė iki 65% visų aptiktų žuvusių individų. Dėl tiesioginio taršos naftos produktais poveikio 1999 m. žiemą žuvo apie 2% visų aptiktų žuvusių individų. Sparčiai didėjantis motorinių valčių, greitaeigių katerių ir mažų žvejybinių laivų skaičius Lietuvos jūros priekrantės zonoje yra svarbus trikdantis faktorius, turintis neigiamą poveikį svarbioms žiemojančių vandens paukščių koncentracijoms.

___________________________________________________________

Buvenių nykimas

Ypač aktuali problema parke - retų buveinių užaugimas krūmais. Dėl pasikeitusio žmogaus santykio su gamta - be žmogaus pagalbos nemažai retų rūšių nyksta. Kad jos išliktų, būtina atnaujinti tam tikros veiklos rūšis pajūrio palvėje. Tai šienavimas, ganymas.

_____________________________________________________

Miškai

Privatūs asmenys parke kartais be jokių derinimų linkę iškirsti medžius savo miškuose.

__________________________________________________

Žemėtvarka

Pajūrio regioniniame parke gražinant žemes yra privelta problemų, kurios neigiamai veikia parko gyventojų nuostatas parko atžvilgiu, nors parko direkcija žemių grąžinimu neužsiima ir už negrąžintas žemes negali būti kaltinama. Tačiau žmonės dažnai nesusigaudo valdžios sistemoje ir kaltina parko direkciją. Išaiškinti esamą situaciją kartais būna labai sunku, nes žmonėms visos valdžios institucijos dažniausiai atrodo kaip vienas vienetas.

__________________________________________________________

Kraštovaizdis

Parke dėl statybų prarasta didesnė dalis pajūrio žemumos kraštovaizdžio. Tai susiję su tuo, kad parko apsaugos zonoje leidžiama dalinti sklypus.

_________________________________________________________

Erozija

Labiausiai pajūryje jaudina kopų erozija dėl didelio lankytojų srauto, keturračių motociklų važinėjimo paplūdimiu, kur auga unikalūs pajūro augalai. Kol as direkcija tik dalinai sugeba kovoti su šiomis problemomis.

Daugeliui nerimą kelinti Olando kepurės kalno erozija nelaikoma ypatinga problema, tai natūralus krantodaros procesas, kurio sustabdyti neįmanoma, skardis yra ne tiek dėl jūros veiklos, kiek savaime, dėl šaltinių poveikio.

________________________________________________________

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:58:55 +0000
Fizinė geografinė apžvalga http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=73%3Afizin-geografin-apvalga&catid=36%3Agamta&Itemid=82&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=73%3Afizin-geografin-apvalga&catid=36%3Agamta&Itemid=82&lang=en There are no translations available.

Reljefas. Pajūrio regioninio parko teritorija fiziniu - geografiniu požiūriu priklauso pajūrio zonai, kurios reljefas turi nuo Baltijos jūros netolygiai kylančią tendenciją. Šiaurinėje dalyje reljefo kilimas yra iki 10 metrų, o pietrytinėje - jis siekia net 30 metrų. Švelnus reljefo banguotumas yra eolinės kilmės; jis driekiasi į moreninę lygumą. Šioje teritorijoje yra keletas pažemėjimų. Didžioji teritorijos dalis apaugusi medžiais ir krūmais, kurie dėl reljefo savybių daro šias teritorijos vietoves vaizdingas ir patrauklias rekreaciniu požiūriu.

Dirvožemis. Šaknimis pasiekiamame dirvožemio sluoksnyje absoliučiai vyrauja lengvos uolienos - smėliai. Kai kuriuose beržynuose ir pelkėse jie pridengti menkai išsivysčiusiu durpišku sluoksniu. 9% teritorijos žemių būdingas priemolio podirvis, 1% - sunkios uolienos po humusu.

Dirvožemio drėgnumas. Teritorijoje vyrauja sausi įvairaus turtingumo (daugiausiai neturtingo) huminio horizonto dirvožemiai. Iš įmirkusių dirvožemių daugiausia yra derlingų velėninių (19%). Visiškai nehumusingi arba užpelkėję dirvožemiai sudaro 11% teritorijos.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:56:48 +0000
Natura 2000 http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=72%3Anatura-2000&catid=36%3Agamta&Itemid=81&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=72%3Anatura-2000&catid=36%3Agamta&Itemid=81&lang=en There are no translations available.

Europinės svarbos buveinės Pajūrio regioniniame parke

Siūlome susipažinti su Europos sąjungos šalims svarbiomis buveinėmis bei paukščiams svarbiomis teritorijomis Pajūrio regioniniame parke.

Lietuvos ateitis siejasi su Europos Sąjunga, kurioje vienas iš prioritetų yra kokybiškas žmogaus gyvenimas, kuriam reikalinga kokybiška aplinka, kuri yra būtina sveiko gyvenimo sąlyga. Kokybišką gyvenimą mūsuose žmonės supranta kaip materialinį apsirūpinimą. Gi labiausiai išsivysčiusiose šalyse net labai turtingas gyvenimas pažeistoje gamtinėje aplinkoje nelaikomas atitinkantis žmogaus poreikius. Gamta yra visų namai - ne tik žmogaus, bet milijardų kitų gyvų organizmų buveinė. Žmogui įprasta manyti, kad buveinė yra vieta, kurioje galima rasti prieglobstį, jaustis saugiai. Šis poreikis gyvybiškai svarbus visiems gyviems organizmams - gyvūnams, augalams, kerpėms, grybams, kiekvienas turi savo buveines. Visos gyvybės rūšys yra glaudžiai tarp savęs susijusios ir priklausomos viena nuo kitos ir neįmanoma žmogui gyventi harmonijoje su aplinka, nepasirūpinus ir gamtinėmis buveinėmis.

DančiasnapisTodėl Europos šalys įsteigė specialų saugomų teritorijų, svarbių visos Europos gamtai, tinklą – NATURA 2000, kuriuo rūpintis turės visos šalys narės; jis skirtas senajame žemyne nykstančių buveinių bei paukščių apsaugai.

NATURA 2000 – Europos sąjungos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti konkrečiam gamtos objektui - buveinei, rūšiai, o ne pačiai teritorijai. Todėl tai nėra įprasta teritorija, kur viskas tik draudžiama, atvirkščiai - gali būti net skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes. Pavyzdžiui, pievų buveinės be žmogaus veiklos dažniausiai neišlieka - dėl natūralių procesų jos užauga mišku, todėl tose vietose, kur yra vertingos pievų buveinės, bus skatinamas ganymas, šienavimas. Taip pat ir paukščių sankaupos vietos - nereiškia, kad čia nebus galima žmogui įkelti kojos, visiškai uždrausta žvejoti, bet priešingai - gali būti net skatinama mėgėjiška žūklė, remiamos tokį poilsį organizuojančios žvejų artelės.

Žemyninis pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos, kur įkurtas Pajūrio regioninio parkas, yra aktyvioje jūros veiklos zonoje ir visos gamtinės buveinės yra atsiradusios iš darnios jūros, vėjo ir sausumos stichijų veiklos. Jūros bangos skalauja pakrantės moreninį (uolienų) pagrindą ir kai kur išskalauja didelius akmenis, o smulkias uolienos daleles išmeta į krantą, kurias toliau mažomis smiltimis lakina vėjas. Taip gamta kuria jūros ir pajūrio buveines, tarp kurių geriausiai visiems žinoma – baltosios pajūrio kopos. Tačiau jų yra žymiai daugiau. Vertingiausios plyti pajūryje nuo Nemirsetos iki Karklės. Tad susipažinkime su visomis iš eilės.

RifaiRifai

Pakrantės riedulynai suformuoja jūrinę buveinę – rifus. Tai pakrantėje nuo Olando kepurės iki Nemirsetos susiformavęs akmenynas, teikiantis prieglobstį jūros augalams ir gyvūnams. Akmenys - tai pagrindas čia augti dumbliams, jūros gilėms, jūros moliuskams midijoms, vėžiagyviams. Prieglobstį čia randa neršiančios žuvys. Žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais minta daugybė žiemojančių paukščių.

Užuomazginės kopos

Pakrantės smėlynuose susiformuoja net keletas vertingų Europoje nykstančių buveinių su skirtingais čia tarpstančiais augalais.

Besiformuojančios koposPaplūdimyje smiltelės, užkliuvusios už čia augančių augalų – pionierių, subyra į mažus gūbrelius. Tai - kopos gimimas, vadinamas užuomazgine kopa. Taip vadinasi pirmoji pakrantės buveinė. Čia sutiksime šių “namų” gyventojas – sultingąją jūrasmiltę, baltijinę stoklę, pajūrinę smiltlendrę, smiltyninę rugiaveidę. Dėka šių pionierinių augalų, gebančių augti pajūrio smėlynų dykumoje, ir gimsta kopa, kurią vėjas ir jūra, darniai nešdami smilteles, vis augina ir lipdo.

Baltosios kopos

Baltosios koposAugalams pionieriams savo galingomis šaknimis sutvirtinus nuolat judantį smėlį čia įsikuria ir kiti augalai, kurie suformuoją kitą buveinę, vadinamą baltąja kopa. Tai pajūrio zona kur smėlis juda žymiai mažiau negu paplūdimyje ir čia į darnią augalų bendriją įsijungia daugiau augalų – pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, įsitvirtina skėtinė vanagė, pajūrinis eraičinas, pilkalapis šaukštis. Tačiau prieglobstį randa ir kopos užuomazginės stadijos augalai – smiltyninė rugiaveidė, smiltlendrė, sultingoji jūrasmiltė. Jų šaknų dėka kopagūbris sutvirtėja, mažėja laisvai pustomo balto smėlio plotai.

Pilkosios kopos

Užaugęs smėlio gūbrys užstoja vėją ir sumažina nekliudomą naikinantį smėlio pernešimą. Tuomet čia prieglobstį suranda smulkesni augaliukai - smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Sausrą ir karštį pakeliantys mažaūgiai augalai taip gausiai užželia smėlynus, kad uždengia juos tarsi kilimu, vėjas nebesugeba nuo žemės pakelti smiltelių. Smėlynai tarsi surakinami augalijos šaknynais, augalams nebereikia nuolat lįsti iš po smėlio, iš negyvų augalų dalių atsiranda plonas dirvožemio sluoksnis. Čia įsikuria gausybė kitų augalų, kerpių – susiformuoja pilkosios kopos. Čia auga kalninės austėjos, čiobreliai, pajūrinė našlaitė, pajūrinės zundos, smiltyninės viksvos, rūgštynės.

Čia gali susiformuoti dar keletas pajūrio buveinių: Pajūrio smėlynų tyruliai - pievos su viržynais, Kopų varnauogynai – pievos su varnauogynais, Kopų gluosnynai – užkopėje išsibarstę gluosnių kūmynai, Drėgnos tarpkopės.

Tolėliau nuo kopų, kur dirvožemis labai karbonatingas, susiformuoja gryna pievų buveinė, turtinga čia augančiais orchidiniais augalais. Tai - stepinės pievos. Ypač saugotinos smiltpievės su mažąja gegužraibe.

Medžiais apaugusios kopos

Ilgainiui, kai gausi pionierinė augmenija per ilgą laiką suformuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, pilkosiose kopose, arba rytinėje kopų pusėje plytinčiose pievose ima tarpti krūmai, juos ilgainiui keičia miškas. Susiformuoja natūrali miško bendrija. Susiformuoja nauja buveinė – Medžiais apaugusios kopos.

Taip baigiasi kopų istorija. Visas žemyninis pajūris turtingas vertingomis Europos šalims buveinėmis, jos čia išsibarstę pajūrio ruože tarp Karklės ir Nemirsetos. Ypač vertingos pievos plyti šalia Nemirsetos, vertingų buveinių plotai plyti iki pat Karklės.

Paukščiams svarbios teritorijos

Dirvoninio kalviuko perimvietė

Dirvoninis kalviukasDirvoniniam kalviukui apsaugoti skirta teritorija yra nuo Nemirsetos iki Palangos. Čia besidriekiančios pilkosios kopos, ypač Plocio rezervato teritorijoje, - pati tinkamiausia šių retų paukščių perimvietė. Parke peri 23 poros dirvoninių kalviukų (G.Gražulevičius).

Žiemavietė

Jūroje tarp Karklės ir Palangos praleisti žiemą susirenka per 10 000 įvairių paukščių. Čia saugomos retų ypač gausiai žiemojančių paukščių – rudakaklių bei juodakaklių narų, mažųjų kirų, didžiųjų dančiasnapių, sibirinių gagų, ausuotųjų kragų sankaupos. Daugumai jų Baltijos priekrantė prie Lietuvos yra “šiltieji” kraštai. Ypač svarbi ši žiemavietė yra sibirinei gagai, nykstančiam visame pasaulyje paukščiui. Jų čia susirenka kasmet iki 2000 individų. Manoma, kad jos atskrenda net iš Prano Juozapo Žemės (galbūt iš Sibiro). Dėl ant akmenų gausiai augančių moliuskų – valgomųjų midijų, ši teritorija labai tinkama ledinių ančių mitybai.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:55:03 +0000
Geologija, rieduliai, kopos ir skardžiai http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=71%3Ageologija-rieluliai-kopos-ir-skardiai&catid=36%3Agamta&Itemid=80&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=71%3Ageologija-rieluliai-kopos-ir-skardiai&catid=36%3Agamta&Itemid=80&lang=en There are no translations available.

Olandų kepurės kalno skardis - tai 24 m virš jūros iškilęs kalnas, nuolat ardomas bangų mūšos. Čia klaipėdiečiai mėgsta atvykti palydėti saulės savo vestuvių dieną. Nuo tokio aukščio atsiveria puiki panorama į jūrą. Čia daugeliui neįprastai ir egzotiškai atrodys akmenuota jūros pakrantė. Pajūrio akmenys yra saugotina vertybė. Būtent dėl jų regioninio parko teritorijoje yra tokia turtinga jūros dugno gyvūnija ir augmenija, nes jūros moliuskams ir dumbliams sunku išgyventi nuolat judančiame smėlyje, o dideli rieduliai tampa ”pagrindu po kojomis”, čia jie gali prisitvirtinti. Akmenys silpnina bangų mūšos jėgą ir lėtina kranto eroziją. Ties Nemirseta ir tarp Karklės bei Girulių išliko įdomus Litorinos jūros (tyvuliavusios čia prieš 8tūkst. metų) krantas. Užlipus ant jo atsiveria puikus kraštovaizdis - jūra su natūraliai susiformavusiomis kopomis, pajūrio mišku.

Olando kepurės skardis Nemirsetos kopos

Olando kepurės skardis Nemirsetos kopos

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:52:22 +0000
Vandens telkiniai http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=70%3Avandens-telkiniai&catid=36%3Agamta&Itemid=79&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=70%3Avandens-telkiniai&catid=36%3Agamta&Itemid=79&lang=en There are no translations available.

Neginčytinai didžiausią rekreacinę vertę turi Baltijos jūra. Kadangi Lietuvos pajūris žemas, o jūros priekrantė sekli, smėlio paplūdimiai yra paplitę beveik visur, išskyrus trumpą kranto ruožą ties “ Olando kepure “ ir Karklės kaimu, kur susidarė gargždo bei žvyro paplūdimys. Labiausiai tinkami rekreacinei veiklai pajūrio pliažai ties ,,Žuvėdros” stovykla, Karkle ir Nemirseta. Parko teritorijoje taip pat yra Kalotės bei Plazės ežerai, kurių krantai labai užpelkėję, užžėlę krūmokšniais. Ežerai turi dumblingą pakrantę, išimtimi yra Kalotės ežero šiaurinė pakrantė. Pajūrio (Karklės) regioninio parko teritorijoje yra keletą mažų upelių, įtekančių į jūrą - tai Tydeko upelis, Cypa, Rikinė.

Parko vaizdas iš oro

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:50:46 +0000
Miškai http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=69%3Amikai&catid=36%3Agamta&Itemid=78&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=69%3Amikai&catid=36%3Agamta&Itemid=78&lang=en There are no translations available.

Parko miškai yra labai vertingi savo estetiniais rodikliais ir geografine padėtimi, bet labai jautrūs antropogeninei veiklai, kadangi auga smėlio dirvožemiuose. Čia vyrauja pušynai su beržo ir juodalksnio priemaiša. Be jų čia dar sutinkami juodalksnynai ir beržynai su krūmynų priemaiša. Karklės kaimo pušynų su beržo ir juodalksnio priemaišomis miškai yra priskiriami parkiniams miškams, kurie yra tinkami intensyviai rekreacinei veiklai. Kukuliškių miške vyrauja pušys, beržai, juodalksniai, eglės ir ąžuolai, uosiai, klevai, drebulės, kalninės pušys. Ypač vertingi Girulių girios miškai, kur auga brandūs pajūrio pušynai.

Kukuliškių miškas ties Giruliais

Buvusi Nemirsetos karinio poligono teritorija šiuo metu yra konservacinė zona. Tai vienintelė tokio dydžio neurbanizuota teritorija Lietuvos pajūryje su savotišku landšaftu ir augmenija, kurioje galima stebėti natūralios gamtos raidos procesus ir atgaivinti natūralų gamtinį - agrarinį landšaftą. Čia nuo senųjų kopų atsiveria nuostabūs vaizdai į žemiau esančias naująsias kopas, už kurių plyti jūra.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:48:03 +0000
Augalija http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=68%3Aaugalija&catid=36%3Agamta&Itemid=77&lang=en http://www.pajuris.info/index.php?option=com_content&view=article&id=68%3Aaugalija&catid=36%3Agamta&Itemid=77&lang=en There are no translations available.

Pajūrio regioniniame parke augalijos unikalumas sąlygotas šalia esančios jūros, kurios veikla gan plačioje zonoje suformavo smėlynus su būdingomis smėlynams augalų bendrijomis. Paplūdimio zonoje būdingiausi augalai: baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė, druskė, kai kur pradeda augti smiltyninė rugiaveidė, smiltlendrė.

Kopose būdingiausios bendrijos su smiltynine rugiaveide, smiltlendre, kopiniu eraičinu, muiline guboja. Čia išsiskiria šešios rūšys Rytų Baltijos endemikų (t.y. augalų, kurie niekur kitur pasaulyje neaptinkami, tik Rytų Baltijos pakrantėje). Tai: baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė, pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, smiltyninis laibenis, pajūrinė našlaitė. Toliau, pilkosiose kopose, palvėje, dominuoja smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Užkopėje gausiai auga orchidinių šeimos augalas tamsialapis skiautalūpis (Lietuvos raudonosios knygos rūšis).

Visiems gerai pažįstamos muilinės gubojos bei smiltyninės rugiaveidės. Tai - ne natūraliai išplitę, o žmogaus įveisti augalai. Mat, jų ilgos ir išsišakojusios šaknys labai tinka biraus smėlio judėjimui stabdyti; jų dėka ir susiformuoja žaviosios kopos.

Unikalios Nemirsetos kraštovaizdžio smiltpievės su savo unikaliomis augalų bendrijomis. Šiose bendrijose gausiai tarpsta ankstyvoji smilgenė, lininė žarotūnė. Kartu su jomis gausiai aptinkama pajūrinė širdažolė. Vien šiose bendrijose aptinkamos 8 orchidinių augalų rūšys.

Toliau nuo pajūrio augalija - tipiška Vakarų Lietuvos biotopams. O šių įvairovė gana didelė: šlapi juodalksnynai, šienaujamos mezofilinės pievos, žemapelkės, mišrūs lapuočių miškai, monodominantiniai pajūrio pušynai, besiformuojanti Šaipių žemapelkė.

Pajūrio regioniniame parke šalia įprastų pajūrio pušynų išliko ir mišrių lapuočių miško. Ypač įdomus pajūrio miškas tarp Girulių ir Karklės, kur nuo 1923m. Klaipėdos pirklių gildija prisodino dvarams būdingų medžių – Europinių kėnių, Sibirinių maumedžių, Platanalapių klevų, bukų.

]]>
sawyeris@gmail.com (Administrator) Gamta Thu, 24 Feb 2011 14:45:49 +0000