Natura 2000
Europinės svarbos buveinės Pajūrio regioniniame parke
Siūlome susipažinti su Europos sąjungos šalims svarbiomis buveinėmis bei paukščiams svarbiomis teritorijomis Pajūrio regioniniame parke.
Lietuvos ateitis siejasi su Europos Sąjunga, kurioje vienas iš prioritetų yra kokybiškas žmogaus gyvenimas, kuriam reikalinga kokybiška aplinka, kuri yra būtina sveiko gyvenimo sąlyga. Kokybišką gyvenimą mūsuose žmonės supranta kaip materialinį apsirūpinimą. Gi labiausiai išsivysčiusiose šalyse net labai turtingas gyvenimas pažeistoje gamtinėje aplinkoje nelaikomas atitinkantis žmogaus poreikius. Gamta yra visų namai - ne tik žmogaus, bet milijardų kitų gyvų organizmų buveinė. Žmogui įprasta manyti, kad buveinė yra vieta, kurioje galima rasti prieglobstį, jaustis saugiai. Šis poreikis gyvybiškai svarbus visiems gyviems organizmams - gyvūnams, augalams, kerpėms, grybams, kiekvienas turi savo buveines. Visos gyvybės rūšys yra glaudžiai tarp savęs susijusios ir priklausomos viena nuo kitos ir neįmanoma žmogui gyventi harmonijoje su aplinka, nepasirūpinus ir gamtinėmis buveinėmis.
Todėl Europos šalys įsteigė specialų saugomų teritorijų, svarbių visos Europos gamtai, tinklą – NATURA 2000, kuriuo rūpintis turės visos šalys narės; jis skirtas senajame žemyne nykstančių buveinių bei paukščių apsaugai.
NATURA 2000 – Europos sąjungos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti konkrečiam gamtos objektui - buveinei, rūšiai, o ne pačiai teritorijai. Todėl tai nėra įprasta teritorija, kur viskas tik draudžiama, atvirkščiai - gali būti net skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes. Pavyzdžiui, pievų buveinės be žmogaus veiklos dažniausiai neišlieka - dėl natūralių procesų jos užauga mišku, todėl tose vietose, kur yra vertingos pievų buveinės, bus skatinamas ganymas, šienavimas. Taip pat ir paukščių sankaupos vietos - nereiškia, kad čia nebus galima žmogui įkelti kojos, visiškai uždrausta žvejoti, bet priešingai - gali būti net skatinama mėgėjiška žūklė, remiamos tokį poilsį organizuojančios žvejų artelės.
Žemyninis pajūrio ruožas tarp Klaipėdos ir Palangos, kur įkurtas Pajūrio regioninio parkas, yra aktyvioje jūros veiklos zonoje ir visos gamtinės buveinės yra atsiradusios iš darnios jūros, vėjo ir sausumos stichijų veiklos. Jūros bangos skalauja pakrantės moreninį (uolienų) pagrindą ir kai kur išskalauja didelius akmenis, o smulkias uolienos daleles išmeta į krantą, kurias toliau mažomis smiltimis lakina vėjas. Taip gamta kuria jūros ir pajūrio buveines, tarp kurių geriausiai visiems žinoma – baltosios pajūrio kopos. Tačiau jų yra žymiai daugiau. Vertingiausios plyti pajūryje nuo Nemirsetos iki Karklės. Tad susipažinkime su visomis iš eilės.
Rifai
Pakrantės riedulynai suformuoja jūrinę buveinę – rifus. Tai pakrantėje nuo Olando kepurės iki Nemirsetos susiformavęs akmenynas, teikiantis prieglobstį jūros augalams ir gyvūnams. Akmenys - tai pagrindas čia augti dumbliams, jūros gilėms, jūros moliuskams midijoms, vėžiagyviams. Prieglobstį čia randa neršiančios žuvys. Žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais minta daugybė žiemojančių paukščių.
Užuomazginės kopos
Pakrantės smėlynuose susiformuoja net keletas vertingų Europoje nykstančių buveinių su skirtingais čia tarpstančiais augalais.
Paplūdimyje smiltelės, užkliuvusios už čia augančių augalų – pionierių, subyra į mažus gūbrelius. Tai - kopos gimimas, vadinamas užuomazgine kopa. Taip vadinasi pirmoji pakrantės buveinė. Čia sutiksime šių “namų” gyventojas – sultingąją jūrasmiltę, baltijinę stoklę, pajūrinę smiltlendrę, smiltyninę rugiaveidę. Dėka šių pionierinių augalų, gebančių augti pajūrio smėlynų dykumoje, ir gimsta kopa, kurią vėjas ir jūra, darniai nešdami smilteles, vis augina ir lipdo.
Baltosios kopos
Augalams pionieriams savo galingomis šaknimis sutvirtinus nuolat judantį smėlį čia įsikuria ir kiti augalai, kurie suformuoją kitą buveinę, vadinamą baltąja kopa. Tai pajūrio zona kur smėlis juda žymiai mažiau negu paplūdimyje ir čia į darnią augalų bendriją įsijungia daugiau augalų – pajūrinė linažolė, pajūrinis pelėžirnis, įsitvirtina skėtinė vanagė, pajūrinis eraičinas, pilkalapis šaukštis. Tačiau prieglobstį randa ir kopos užuomazginės stadijos augalai – smiltyninė rugiaveidė, smiltlendrė, sultingoji jūrasmiltė. Jų šaknų dėka kopagūbris sutvirtėja, mažėja laisvai pustomo balto smėlio plotai.
Pilkosios kopos
Užaugęs smėlio gūbrys užstoja vėją ir sumažina nekliudomą naikinantį smėlio pernešimą. Tuomet čia prieglobstį suranda smulkesni augaliukai - smiltyninė viksva, smiltyninis šepetukas. Sausrą ir karštį pakeliantys mažaūgiai augalai taip gausiai užželia smėlynus, kad uždengia juos tarsi kilimu, vėjas nebesugeba nuo žemės pakelti smiltelių. Smėlynai tarsi surakinami augalijos šaknynais, augalams nebereikia nuolat lįsti iš po smėlio, iš negyvų augalų dalių atsiranda plonas dirvožemio sluoksnis. Čia įsikuria gausybė kitų augalų, kerpių – susiformuoja pilkosios kopos. Čia auga kalninės austėjos, čiobreliai, pajūrinė našlaitė, pajūrinės zundos, smiltyninės viksvos, rūgštynės.
Čia gali susiformuoti dar keletas pajūrio buveinių: Pajūrio smėlynų tyruliai - pievos su viržynais, Kopų varnauogynai – pievos su varnauogynais, Kopų gluosnynai – užkopėje išsibarstę gluosnių kūmynai, Drėgnos tarpkopės.
Tolėliau nuo kopų, kur dirvožemis labai karbonatingas, susiformuoja gryna pievų buveinė, turtinga čia augančiais orchidiniais augalais. Tai - stepinės pievos. Ypač saugotinos smiltpievės su mažąja gegužraibe.
Medžiais apaugusios kopos
Ilgainiui, kai gausi pionierinė augmenija per ilgą laiką suformuoja derlingo dirvožemio sluoksnį, pilkosiose kopose, arba rytinėje kopų pusėje plytinčiose pievose ima tarpti krūmai, juos ilgainiui keičia miškas. Susiformuoja natūrali miško bendrija. Susiformuoja nauja buveinė – Medžiais apaugusios kopos.
Taip baigiasi kopų istorija. Visas žemyninis pajūris turtingas vertingomis Europos šalims buveinėmis, jos čia išsibarstę pajūrio ruože tarp Karklės ir Nemirsetos. Ypač vertingos pievos plyti šalia Nemirsetos, vertingų buveinių plotai plyti iki pat Karklės.
Paukščiams svarbios teritorijos
Dirvoninio kalviuko perimvietė
Dirvoniniam kalviukui apsaugoti skirta teritorija yra nuo Nemirsetos iki Palangos. Čia besidriekiančios pilkosios kopos, ypač Plocio rezervato teritorijoje, - pati tinkamiausia šių retų paukščių perimvietė. Parke peri 23 poros dirvoninių kalviukų (G.Gražulevičius).
Žiemavietė
Jūroje tarp Karklės ir Palangos praleisti žiemą susirenka per 10 000 įvairių paukščių. Čia saugomos retų ypač gausiai žiemojančių paukščių – rudakaklių bei juodakaklių narų, mažųjų kirų, didžiųjų dančiasnapių, sibirinių gagų, ausuotųjų kragų sankaupos. Daugumai jų Baltijos priekrantė prie Lietuvos yra “šiltieji” kraštai. Ypač svarbi ši žiemavietė yra sibirinei gagai, nykstančiam visame pasaulyje paukščiui. Jų čia susirenka kasmet iki 2000 individų. Manoma, kad jos atskrenda net iš Prano Juozapo Žemės (galbūt iš Sibiro). Dėl ant akmenų gausiai augančių moliuskų – valgomųjų midijų, ši teritorija labai tinkama ledinių ančių mitybai.