LithuanianEnglish (United Kingdom)

Tvarkymo planas

Siekiant įgyvendinti parko steigimo tiksluose numatytas gaires yra parengtas Pajūrio regioninio parko teritorijos tvarkymo planas.

Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623.


Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano brėžiniai:



Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas


Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas (PDF - 2.5 MB).

 

Regioninio parko teritorijos tvarkymo tikslai:

  • išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus pajūrio kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, išlaikyti gamtos ekosistemų stabilumą, gamtinės aplinkos savitumą, įvairovę;
  • atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus;
  • plėtoti mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
  • propaguoti ir remti pajūrio regiono tradicinę gyvenseną;
  • sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;
  • skatinti ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
  • užtikrinti Baltijos jūros pakrantės vandens kokybės apsaugą.

Pagrindiniai uždaviniai, siekiant įgyvendint parko tikslus:

  • organizuoti gamtinių vertybių ir kultūros paveldo apsaugą,
  • užtikrinti teritorijos apsaugos režimą,
  • reguliuoti gamtonaudos procesus ir renovuoti pažeistas gamtines teritorijas;
  • sukurti rekreacijos ir pažintinio turizmo infrastruktūrą;
  • stabilizuoti krantų abrazijos procesą;
  • specializuoti žemės ūkį gyvulininkystei, remti žvejybos verslą,
  • vykdyti kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus uždavinius.

Regioninio parko gamtosaugos politikos kryptys:

  • išsaugoti nepakitusią Lietuvos žemyninio pajūrio gamtinę ekosistemą;
  • apsaugoti vertingus pajūrio gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus;
  • atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus.
  • atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos srityse;
  • sudaryti sąlygas plėtoti gamtinį pažintinį turizmą,
  • reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę;
  • propaguoti gamtosaugos idėjas.

Regioninio parko kultūros paveldo vertybių saugojimo kryptys:

  • išsaugomos vietoje (pagrindinis kultūros paveldo vertybių apsaugos būdas);
  • fiksuojamos dokumentuose.

Regioninio parko kultūros paveldo vertybėms išsaugoti numatyti šie jų tvarkymo būdai: konservavimas, restauravimas, regeneravimas, renovavimas, rekonstravimas.

Apsaugos požiūriu svarbios šalia regioninio parko esančios kultūros paveldo vertybės: Nemirsetos kurhauzo komleksas, Nemirsetos ir Anaičių kaimai, Anaičių senkapynas. Šių objektų tvarkymui būtina skirti atitinkamą dėmesį.

Regioninio parko uždaviniai plėtojant rekreaciją:

  • reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą;
  • kurti rekreacinę infrastruktūrą;
  • organizuoti ir skatinti pažintinę rekreaciją.

Nustatyta gyvenviečių ir infrastruktūros plėtra:

Gyvenamasis fondas plečiamas esamose gyvenvietėse ir sodybose tvarkymo plane nurodytose vietose. Naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietoje bei tvarkymo plane pažymėtose plėtros zonose. Parko buferinės apsaugos zonoje kuriamos vienkieminės sodybos ir sodybų grupės – kaimai prisilaikant tradicinio kraštovaizdžio nepažeidžiamumo principo. Tuo tikslu būtina rekonstruoti esamas sodybas ir pastatus. Visose gyvenvietėse, laikantis statybos normų, regioninio parko nuostatų reikalavimų ir kraštovaizdžio architektūros principų, gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį kaimo gyvenvietės vaizdą bei kraštovaizdį. Šie darbai vykdomi pagal atitinkamus detaliuosius projektus ir specialiuosius planus.

Nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir reglamentai:

Juose reguliuojamas teritorijos naudojimas ir apsauga. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos išskiriamos pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį kurioms nustatomi tipiniai apsaugos reglamentai.

Konservacinės tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymas:

Rezervatiniai miškai, pievos ir pelkės – M(P)1 Šioje konservacinės tikslinės paskirties naudmenų grupėje išskiriama: absoliučios apsaugos; griežtos apsaugos; reguliuojamos apsaugos.

Rezervatiniai vandenys – V1. Tai gamtinių rezervatų vandens telkiniai, reprezentuojantys ypatingos mokslinės bei geoekologinės vertės gamtinius akvalinius kompleksus. Išskiriama: griežtos apsaugos; reguliuojamos apsaugos.

Rezervatiniai architektūriniai (kaimai, miesteliai, miestai ar jų dalys) kompleksai – G1. Tai ypatingos paminklinės vertės gyvenvietės ar jų dalys, turinčios didžiausią istorinės informacijos krūvį, meninės brandos lygį bei autento laipsnį ir paverstos arba verstinos etnokultūros muziejais. Taikomos paminklosaugines konservacinės-restauracinės priemonės joms išlaikyti kuo autentiškesnėje būklėje. Išskiriama: G1b - dirbtinai formuojamų

Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai) ir kultūros paveldo objektai - S. Jie tvarkomi pagal Saugomų teritorijų ir Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymus bei gamtos paveldo objektų (saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų) nuostatus, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus, o taip pat Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Jų teritorijose gali būti taikomi: S1a - griežtos apsaugos; S2b - reguliuojamos apsaugos

Miškų ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymas:

Ekosistemų apsaugos miškai, pievos ir pelkės - M(P, S)2a. Tai kompleksiniu gamtosauginiu požiūriu vertingiausios kraštovaizdžio draustinių dalys, botaniniai-zoologiniai telmologiniai, zoologiniai bei botaniniai draustiniai, taip pat kai kurios geomorfologinių ir hidrografinių draustinių bei apsauginių zonų teritorijos su vertingomis biocenozėmis. Jiems priskiriami ir atkuriamosios apsaugos sklypai. Kompleksinei miškų ūkio veiklai taikomi visi IIA miškų grupės reglamentai.

Rekreaciniai miškai - M2b Svarbiausioji jų funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir sąlygų poilsiavimui sudarymas.

Apsauginiai miškai - M(P, S)3 (esantys žemės ūkio teritorijose - ŽMA), išskiriama apsauginių zonų, gamtinių ir kultūrinių draustinių bei gamtinio karkaso teritorijose. Kompleksinei miškų ūkio veiklai taikomi visi III miškų grupės reglamentai.

Be išskirtų esamų miškų ūkio tikslinės paskirties tvarkymo zonų rekomenduojama transformuoti į miškų ūkio paskirtį (M) kai kurias dabartiniu metu kitokį (daugiausiai žemės ūkio ar gavybinį) naudojimą turinčias naudmenas. Tai daugiausiai būtų lokaliniams gamtinio karkaso elementams kurti rekomenduojami plotai. Želdinant naudojamos vietinės kilmės sėklos, medyno sudėtis formuojama vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Šiose zonose leidžiama pažintinė rekreacija, ugdant mišką gali būti panaudoti reginių atvėrimo principas.

Žemės ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymas:

Šiose zonose įgyvendinama sistema ūkinių priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti agrarinį kraštovaizdį pačius šiuos naudmenas naudojant pagal pirminę jų paskirtį, t.y. žemės ūkio gamybai. Nustatomas kraštovaizdžio tvarkymo pobūdis nepriklauso nuo žemės nuosavybės formos ir yra taikomas visiems žemės ūkio naudmenų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Rekreacinės agrarinės teritorijos - Ž2b. Tai agrarinės funkcijos nepraradusios sodų bendrijų teritorijos, o taip pat vaizdingos agrarinės paežerių ar paupių zonos (agroparkai), intensyviai naudojamos poilsiui, dažniausiai apsistojant pas vietos gyventojus. Jose taikomi ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai rekreacinės aplinkos formavimui bei priežiūrai.

Apsauginės agrarinės teritorijos - Ž3, esančios miškų teritorijose - MŽA. Tai agrarinių žemių grupė, išskiriama apsauginėse zonose bei draustiniuose, daugiausia upių slėniuose, ežerų duburiuose bei svarbiose takoskyrose. Jų reglamentą nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir atitinkamų apsauginių zonų priežiūros bei atitinkamų draustinių nuostatai, o taip pat Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Kitų tikslinių paskirčių žemės kraštovaizdžio tvarkymas:

Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos yra:

  • gyvenamosios paskirties;
  • rekreacinės paskirties;
  • pramoninės-komunalinės paskirties;
  • militarinės (karinės) paskirties.

Gyvenamosios tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymas

Pagal architektūrinę specifiką išskiriamos: konservacinių interesų prioriteto kaimai, ar jų dalys – G2a. Tai miestai, miesteliai, kaimai ar jų dalys, saugotinos kaip kultūros paveldo požiūriu vertingi archetipai. Jų reglamentą formuoja pasirenkami architektūrinio tvarkymo principai: konservavimas, restauravimas, regeneravimas, imitavimas, renovavimas, transformavimas, kuriais gaunami atitinkami architektūrinio tvarkymo rezultatai - autentai, kopijos, imitacijos, hibridai, inovacijos. Joms taip pat nustatomi ir bendrieji kultūrinio kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo interesai kraštovaizdžio architektūros (erdvių formavimo) požiūriu, t.y. reikalavimai erdvinei sąrangai bei erdviniams ryšiams.

Rekreacinės gyvenvietės ar jų dalys - G2b. Tai gyvenvietės kurių tvarkymo reglamentą formuojančiais prioritetiniais interesais pripažįstami rekreaciniai. Iš esmės tai jau esamos arba perspektyvinės vasarvietės, kuriose rekreacinės aplinkos kokybės užtikrinimas yra svarbiausias jų kraštovaizdžio formavimo uždavinys.

Apsauginių teritorijų gyvenvietės ar jų dalys - G3. Tai įvairiose apsauginėse zonose ir draustiniuose bei gamtinio karkaso teritorijose esančios gyvenvietės, nepasižyminčios kultūros paveldo vertybėmis ar rekreacinėmis funkcijomis, tačiau galinčios įtakoti kitas šalia esančias vertingas teritorijas.

Rekreacinės tikslinės paskirties teritorijų kraštovaizdžio tvarkymas

Šiose teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikiai. Jose galioja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatyti reikalavimai rekreacinių teritorijų tvarkymui.

Rekreacinių teritorijų įrangos darbai vykdomi pagal detaliuosius ir specialiuosius planus. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankymui, poilsiautojų saugumas, reikalingos poilsiavimo sąlygos.

Pramoninės-komunalinės tikslinės paskirties teritorijų kraštovaizdžio tvarkymas:

Kraštovaizdžio tvarkymo zonų, kurioms taikytinas ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių naudmenų reglamentas - Wa.

Militarinės (karinės) tikslinės paskirties teritorijų tvarkymas

Vandens ūkio tikslinės paskirties akvatorijų tvarkymas

Pagal reglamento ypatumus išskirtos šios vandens ūkio tikslinės paskirties akvatorijų tvarkymo zonos:

Ekosistemas saugantys vandenys – V2. Tai vertingomis vandenų biocenozėmis ir rūšimis pasižymintys gamtinių bei kompleksinių draustinių vandens telkiniai.

Rekreaciniai vandenys - V2b. Tai išimtinai rekreaciniams tikslams naudojami vandens telkiniai ar jų dalys.

Parko buferinės apsaugos zonos tvarkymas

Parko buferinės apsaugos zonos paskirtis – sumažinti galimą neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai. Šioje zonoje draudžiama vykdyti statybas, pažeidžiančias reljefo raiškumą bei didinančias parko teritorijos vizualinę taršą. Čia taip pat neleidžiama statyti ypač stambių civilinių ar gamybinių objektų, galinčių turėti neigiamą poveikį parko gamtinei ekosistemai. Pajūrio regioninio parko buferinės apsaugos zona yra svarbi hidrologinės apsaugos ir vizualinės apsaugos aspektais. Hidrologiniu požiūriu čia ima pradžią mažieji kanalai – parko upelių intakai, todėl šioje teritorijoje turėtų būti sustiprinta sanitarinės hidrologinės būklės kontrolė. Vizualinės apsaugos aspektu svarbiausias dėmesys būtų skiriamas statybų kontrolei. Rekomenduojamas dviejų tipų užstatymas: vienkieminiai ir kupetiniai kaimai. Vienkiemiai kuriami ūkininkų ūkiuose, kupetiniai kaimai formuojami esamų kaimų vietose, įrengiant centralizuotai inžinerinius tinklus. Žemės ūkio naudmenose privalo dominuoti pievos ir ganyklos.

Naujas kelių tinklas numatomas detaliaisiais planais.

 

Nustatytos pagrindinės parko tvarkymo priemonių įgyvendinimo kryptys:

  • Parko vertybių apsaugos priemonių sistema orientuojama į natūralių ekosistemų bei gyvybingų populiacijų išsaugojimą, degraduotų teritorijų atkūrimą.
  • Organizacinėmis priemonėmis užtikrinti Baltijos jūros vandens kokybę ir apsaugą;
  • Pajūrio regioninio parko direkcijos bazėje įrengti priekrantės biologinių ir ekologinių tyrimų centrą ir monitoringo stotį;
  • Techninėmis priemonėmis užtikrinti Baltijos jūros vandens kokybės apsaugą
  • pastatyti tinkamus biologinio valymo įrenginius Karklėje ir Kalotėje;
  • inžinerinės infrastruktūros renovacija Karklėje;
  • lokalių nuotekų valymo įrengimų Nemirsetoje pastatymas;
  • parengti atliekų surinkimo ir tvarkymo programą;
  • Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti gamtinių vertybių ir išlikusio kultūros paveldo apsaugą:
  • parengti investicines programas, investicinius fondus svarbiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugai;
  • Išaiškinti ir lokalizuoti visas kultūros paveldo vertybes bei užtikrinti kultūros paveldo vertybių apsaugą:
  • Karklės kaimo kultūros paveldo paminklų lokalizavimas, senojo Karklės kaimo ribų nustatymas ir restauracijos parengimas bei jos įgyvendinimas;
  • atskirų pastatų ir kompleksų renovacijos projektų parengimas Karklės etnokultūriniame draustinyje;
  • Nustatyti ir įgyvendinti reikiamus krantotvarkos darbus:
  • sukurti krantų dinamikos monitoringo sistemą;
  • atlikti pastovius krantų dinamikos monitoringo darbus;
  • Sugriežtinti statybų ir aplinkos pertvarkymo kontrolę.
  • Išvystyti reikiamą teritorijos infrastruktūrą ir skatinti šeimyninę savaitgalio rekreaciją:
  • Nemirsetoje įrengti informacinį centrą;
  • Karklėje įrengti turizmo informacinį centrą;
  • parengti ir įgyvendinti pėsčiųjų ir dviračių takų projektus;
  • įrengti trumpalaikio poilsio vietas;
  • pastatyti aptarnavimo objektus ir inžinerinius tinklus;
  • Renovuoti pažeistas gamtines teritorijas buvusiame kariniame poligone Nemirsetoje;
  • Gausinti teritorijos bioįvairovę:
  • padidinti teritorijos miškingumą agrarinėse teritorijose;
  • riboti žvejybą jūroje masinės paukščių migracijos ir žiemojimo metu;
  • dirbtinai, ekologinėmis priemonėmis, stabdyti natūralių pajūrinių pievų užkrūmijimą ar užžėlimą mišku;
  • Vykdyti ekologinio švietimo darbą ir propaguoti gamtosaugos idėjas:
  • ekologinės mokyklos įkūrimas prie parko administracijos Karklėje;
  • parengti parko tarnybos gamtosaugos švietimo programą ir rekomendacijas kaip ją įgyvendinti;
  • gamtosaugos švietimo darbo metodinės medžiagos parengimas;
  • paskaitų kursų gamtosaugos tema organizavimas;
  • parengti vietos gyventojų ekologinio švietimo programą;
  • Organizacinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti smulkųjį verslą žvejybos, žemės ūkio ir rekreacijos srityse.
  • Sukurti Pajūrio regioninio parko informacinę sistemą.